Nyksta Žemės plaučiai
Miškų plotų mažėjimas – viena iš priežasčių, sukeliančių klimato kaitą. „Medžiai fotosintezės metu absorbuoja atmosferoje esantį anglies dvideginį ir išskiria deguonį, tai yra padeda išlaikyti atmosferai pavojingų dujų (CO2) pusiausvyrą, kuri prarandama dėl žmogaus veiklos – gamybinių procesų metu, šildant pastatus, naudojant transportą“, – teigia Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyr. specialistė Zita Bitvinskaitė. Pašnekovės nuomone, intensyvėjant žmogaus veiklai, kuri sukelia šiltnamio efektą sukeliančių dujų didėjimą atmosferoje, labai svarbu didinti miškų plotus.
Miškų reikšmė ekosistemoje didžiulė. Jie ne tik švelnina žmogaus veiklos padarinius, mažindami šiltnamio dujų efektą, bet ir gamina deguonį bei apsaugo dirvožemį nuo vėjo ir vandens erozijos, sumažina gruntinių ir paviršinių vandenų taršą.
Taip pat palaiko biologinę įvairovę, nes juose gyvena ir veisiasi daugybė gyvūnų ir vabzdžių, auga gausybė augalų, kurie kitose ekosistemose gyventi ir augti negali. „Miškų ūkis – pajamų šaltinis daugeliui žmonių, o malkos – ekologiškas kuras patalpoms apšildyti“, – priduria Miškų departamento specialistė.
Kasmet išnyksta po vieną Lietuvą
Jungtinių tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, pasaulio miškingumas – 31 proc. viso žemės ploto. Pasaulio mastu per 20 metų (1990–2010 metus) miškų plotų sumažėjo 135 mln. 339 tūkst. ha. „Kasmet pasaulyje negrįžtamai prarandamas miškų plotas prilygsta Lietuvos plotui.
Nepaisant to, kad daugelis šalių, ypač Europos, kasmet didina miškingumą, veisdami naujus miškus, tačiau Pietų Amerikoje, ypač Brazilijoje, Afrikos, Pietų ir Pietryčių Azijos, ypač Indonezijoje, šalyse jų plotai kasmet mažėja“, – sako Z. Bitvinskaitė.
Mums nėra ko bijoti
Aplinkos ministerijos turimais duomenimis, kasmet valstybiniuose ir privačiuose miškuose plynais kirtimais iškertama apie 18–20 tūkst. ha brandžių, perbrendusių ir pažeistų medynų. Vadovaujantis Miškų įstatymo nuostatomis, plynų kirtimų kirtavietės, degavietės ar dėl įvairių priežasčių žuvę medynai turi būti atkuriami dirbtiniu ar savaiminiu būdu ne vėliau kaip per 3 metus po jų atsiradimo.
O neteisėtai iškirstas miškas – per 1 metus po kirtimo fakto nustatymo. Miško atkūrimo procesą kontroliuoja Valstybinė miškų tarnyba.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK) numatyta administracinė atsakomybė už neatkurtą mišką (pakartotina bauda už 1 neatkurtą hektarą siekia iki 434 Eur). Be to, Aplinkos ministerija parengė, o Vyriausybė šiuo metu Seimui pateikė ATPK pakeitimo projektą, kuriame numatyta baudas dar padidinti. Vyriausybė taip pat nustatė tvarką, kaip turi būti atkuriamos laiku neatkurtos privačių miškų kirtavietės. Todėl Lietuvoje didelių problemų dėl laiku neatkurtų plynų kirtaviečių, degaviečių ir kitų minėtų plotų kyla nedaug.
Nuo ko kenčia dar?
Be kirtimo miškai labiausiai kenčia nuo tų pačių klimato kaitos sukeltų padarinių – vėjų, audrų: „Jų metu medynai išverčiami, išlaužomi ar kitaip pažeidžiami, išjudinama jų šaknų sistema, dėl to medžiai apsilpsta ir juos puola kenkėjai, ligos.“
Miškų departamento specialistės teigimu, miškų išlikimui kyla pavojus ir pažemėjus gruntinio vandens lygiui, pavyzdžiui, ištikusi 2004 – 2006 m. masinė ąžuolų džiūtis: „Tačiau daugiausiai miškų Lietuvoje žūsta dėl ligų – apie 50 proc., dėl vėjų, drėgmės pertekliaus, šalnų, sausrų, gaisrų apie 33 proc., vabzdžių kenkėjų apie 20 proc.“
Aplinkos ministerijos duomenimis, siekiant kad klimato kaita padarytų kuo mažiau žalos miškams, veisiami mišrūs spygliuočių-lapuočių želdiniai, formuojamos pamiškės iš vėjui atsparių medžių rūšių. Apsaugai nuo ligų ir kenkėjų naudojamos biologinės priemonės.
