Zita Čepaitė
Prieš gerą dešimtį metų aš, kaip, regis, dauguma mano tautiečių, buvau užsikrėtusi Kovo 8-osios niekinimo manija. Bet dabar Tarptautinė moters diena man ima patikti. Pirmiausia dėl to, kad nei prezidentė Grybauskaitė, nei Seimo pirmininkė Graužinienė šios dienos nešvenčia ir tuščiažodžių sveikinimų fabrikuose ar viešbučiuose nugaras lenkiančioms emigrantėms nesiuntinėja. Jos kovoja savąsias politikos poniučių kovas.
Tiesą sakant 2G yra lygiavertės priešininkės. Ta pati svorio kategorija, beveik vienodas amžius, o pomėgis dėvėti kailinius išduoda ne tik stiliaus, bet ir mąstysenos panašumą. Ir nors po kiekvieno Prezidentės ir Seimo pirmininkės viešo apsižodžiavimo atsiranda aiškintojų, kad abi elgiasi kaip bobos, kurios demonstruoja savo ambicijas ir vadovaujasi emocijomis, jos ne bobos. Aukščiausio Lietuvos politikos ešelono moterys elgiasi pagal klasikinį vyrų kovos modelį - kaip du ožiai ant liepto, kai ne sutarimo ieškoma, o demonstruojami muskulai ir gąsdinama surauktais antakiais.
Kaip čia nutiko, kad aukščiausius Lietuvos valdžios postus jau bemaž penkeri metai užima moterys, o patriarchalinės dvasios šalyje daugiau negu valdant vyrams? Ar jums nekilo klausimas, kodėl būtent moterų valdymo laikotarpiu iš viešumos dingo diskusijos ir pokalbiai apie moterų situaciją, o žodis feminizmas pavartojamas tik kaip negatyvi etiketė norint ką nors suniekinti? Man kilo.
Gal Lietuvos moterys išties gyvena puikiai ir nebeturi problemų? Gal tik mažiau moterų teisių srityje pasiekusios šalys, tokios kaip, pavyzdžiui, Britanija iki šiol kelia smurto šeimoje, vienodo atlygio už tą patį darbą, seksualinio priekabiavimo klausimus. O Lietuvoj viskas gerai, Lietuvos moterys niekuo nesiskundžia.
Beje, Anglijos policija, išsiaiškinusi, kad smurtas šeimoje yra didžiulė į JK atvykusių lietuvių problema, pradėjo teikti informaciją ne tik anglų, bet ir lietuvių kalba ragindama skriaudžiamas moteris netylėti ir kreiptis pagalbos. Nes jie pastebėjo, kad lietuvės linkusios tylėti ir kentėti. Ar kada nors panašias šviečiamąsias-informacines akcijas rengė Lietuvos policija?
Lietuvoje ramu. Nei prezidentei nei juo labiau Seimo pirmininkei minėti klausimai nerūpi? Kažkaip nepasitaikė girdėti, kad kuri nors iš aukščiausio rango Lietuvos politikių būtų sušaukusi posėdį, kuriame svarstytų, kaip padėti sutuoktinių ar sugyventinių smurtą reguliariai patiriančioms moterims? Ir regis nei viena iš Lietuvos politikos ponių pasidomėjo, už ką buvo teisiamos menininkės Lietuvos himne žodį „sūnūs“ pakeitusios į „dukros“?
Kaip tik atvirkščiai – anksčiau aktyviai keltos ir svarstytos moterų problemos pastaraisiais metais buvo sumenkintos ir užgožtos pasipūtimo, kad du aukščiausius politinius postus Lietuvoje užima moterys. Nors teisingiau būtų sakyti ne moterys, o būtybės su moteriškais atributais ir vyrišku mąstymu, kurioms moterų reikalai visiškai nerūpi.
Todėl nesveikinu Prezidentės Grybauskaitės ir Seimo pirmininkės Graužinienės su Kovo 8-ąją ir neraginu į atlapą segtis tulpės žiedo. Tai ne kostiumėliais vilkinčių poniučių šventė.
