„Šalies gamyba auga pakankamai sparčiai, mūsų potencialas stiprėja, o gyvenimo lygis auga žymiai lėčiau. Taip yra todėl, kad dalis uždirbto ir sukaupto turto nepatenka į masinį piliečių vartojimą ir lieka kapitalo turėtojų aplinkoje. Čia negalime sakyti, kad kalti darbdaviai, nes darbdaviai funkcionuoja toje pačioje teisinėje sistemoje. Ši sistema yra palanki tam“, – kalbėjo jis.
Mažas kapitalo apmokestinimas
Anot pašnekovo, lėtą gyvenimo lygio kilimą Lietuvoje lemia žymiai mažesnis kapitalo apmokestinimas nei Europos Sąjungoje ir, palyginti, nedidelis mokesčių perskirstymas.
„Lietuvoje mokesčių perskirstymas per darbo užmokestį yra 27 proc., kai Europos Sąjungos vidurkis yra 39 proc. Kapitalo apmokestinimo ES vidurkis yra 20,8 proc. , o Lietuvoje – 13 proc. Valstybei labai blogai, kai mažesnė uždirbta dalis pagamintos produkcijos skirstoma per darbo užmokestį, nes jei ji patenka į darbo užmokestį, ji patenka ir į kitas apmokestinimo erdves. Nekilnojamo turto apmokestinimas ir kiti dalykai daro įtaką gyvenimo lygio diferenciacijai ir gyvenimo lygio skirtumui“, – nurodė B. Gruževskis.
Pašnekovas pastebėjo, kad Lietuvoje taip pat mažiau investuojama į naujas technologijas ir kad darbo jėgos pasiūla nėra didelė – naujų darbo vietų registruojama jau daugiau nei naujų bedarbių. Visgi siekiant pagerinti padėtį pirmiausia jis nurodė investuoti į efektyvų darbuotoją:
„Pirmiausia ruoškimės atpažinti efektyvų darbuotoją, pasiruoškime jam tinkamai sumokėti ir skatinkime, kad efektyvių sprendimų būtų daugiau ir jie būtų prieinami visiems dirbantiems. Lietuvoje mums trūksta efektyvumo, pirmiausia – valstybės valdymo grandyje“, – teigė jis.
Mažai vertės?
Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis, taip pat dalyvavęs diskusijoje apie Lietuvos demografijos iššūkius, nurodė, kad Lietuvos bėda ta, kad žmonės čia sukuria mažai pridėtinės vertės.
„Algos kyla nuo to, kiek mes pagaminame produkcijos ir kiek sugebame jos parduoti, o mūsų vidaus rinka praktiškai neegzistuoja, mes turime eksportuoti. Produktyvumas trumpuoju laikotarpiu atsiranda, kai pritraukiami užsienio investuotojai, kurie eksporto rinkas atsineštų į Lietuvą. Tada jie gali mokėti didesnes algas atvykusioms užsienio kompanijoms.
Šiuo metu, deja, vertės mes sukuriame nepaprastai mažai. Mes tikimės medieną supjaustę į lentas parduoti labai brangiai, bet po to pamatome, kad kiti tą pačią medieną pardavinėja pigiau. Mes galėtume pagaminti išmanų baldą, bet iki to dar nesame priaugę“, – kalbėjo politikas.
B. Gruževskis jam paprieštaravo: pasak jo, vertę žmonės Lietuvoje sukuria. Problema, anot jo, yra prastas to darbo apmokėjimas.
„Nesąžininga nuomonė, kad mūsų darbo našumas mažas. Čia reikia pažiūrėti į produktyvumą ir realaus darbo užmokesčio pokyčius: pas mus atlyginimai mažėjo net kai augo produktyvumas. Problemų problema yra ta, kad mes gaminame ir mums nemoka – dėl to žmonės ir išvyksta“, – kalbėjo jis.
B. Gruževskio teigimu, Lietuva pagal BVP vienam gyventojui yra stipriausia Rytų regione: lenkiame Rumuniją, Bulgariją, Latviją, Graikiją, Vengriją, Lenkiją, tačiau pagal darbo užmokestį lenkiame tik Rumuniją ir Bulgariją. Ir tai, teigia profesorius, paskaičiavus, kiek Rumunijoje ir Bulgarijoje žmonės uždirbtų su Lietuvos BVP potencialu, Lietuva būtų paskutinėje vietoje ES pagal darbo užmokestį. „Turėdami stiprų ekonominį potencialą, turime mažai algos“, – sakė jis.
Žinutė pasauliui
Diskusijoje taip pat dalyvavęs premjeras Algirdas Butkevičius nurodė, kad reikia atkreipti dėmesį, jog Lietuva yra orientuota į eksportą ir skleisti žinią, kad investuotojai ateitų į mūsų šalį.
„Mes turime eiti su pokyčiais, kurie vyksta globaliame pasaulyje. Po ekonominio sunkmečio startavome kylant ekonomikai daug lėtesniu tempu nei kai kurios kitos šalys. Kad mes suvoktume, kad negalime būti išskirtiniai kažkokiais sprendimais, kad kažką apgintume, mes turime suvokti ir suprasti, kad Lietuva orientuota į eksportą. Mes turime sužadinti vidaus investuotojus kuriant darbo vietas ir mokant orų atlyginimą, pasauliui paskleisti informaciją, kad esame sukūrę palankią verslo aplinką ir kad investuotojai ateitų į Lietuvą“, -teigė jis.
Apibendrinimas savo pranešimą, kurio pagrindu ir buvo visa diskusija, B. Gruževskis nurodė, kad Lietuvoje susiformavo labai sudėtingas elementas: darbo rinkos nepatrauklumas nacionalinei darbo jėgai. „Lietuviui Lietuvoje blogai, ukrainiečiui ir baltarusiui gal bus gerai“, – sakė jis.
Diskusijoje Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime pranešimą skaitė B. Gruževskis, diskutavo A. Butkevičius, G. Landsbergis, Darbo partijos lyderis Valentinas Mazuronis, Valstiečių ir žaliųjų partijos vedlys Ramūnas Karbauskis, Liberalų Sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas.
