Visgi, tokiomis „sugrįžtuvėmis“ pasipiktinę lietuviai neslėpė skirtingų emocijų. Portalas tv3.lt domėjosi, kodėl šis nekaltai atrodęs ir palinksminti žmones turėjęs renginys, sukėlė aršias diskusijas visuomenėje.
Ignalina nemato nieko blogo
Meno mėgėjų kolektyvų koncerte buvo apdovanoti geriausi rajono sportininkai ir prisimintas kultūros centro įkūrimo 40-mečio jubiliejus. Todėl vienu iš akcentų buvo pasirinktas nusikėlimas į praeitį, 1976 metus, naudojant tam laikmečiui būdingą aprangą, tekstus, muziką, judesius.
Ignalinos kultūros ir sporto centro direktorius Darginas Mikėnas neįžvelgia preteksto tokio renginio nesupratimui.
„Aš nežinau, kodėl dabar tai iškilo. Renginys gi viešas buvo, viskas normaliai atrodė. Truputį pašiepė tą laikmetį, kažkam tai gal naudinga. Esmė buvo tokia, kad Kalėdų Senelis trumpam grąžino vyrą ir moterį į tą laikmetį, kadangi moteris rado sename laikraštyje tų metų koncerto skelbimą ir užsinorėjo pamatyti, kaip tada viskas atrodė.
Tad kolektyvai ten pašoko truputį su kolūkio pirmininku priešakyje ir viskas.
Aš asmeniškai, tragedijos nemačiau. Yra režisierė, kuri viską ir parengė. Be to, netilpo visi norintys pamatyti, todėl koncertas rodytas du kartus tą pačią dieną.
Čia trumpai tą dalį rodė, pačioje pradžioje, tai net užsimiršo. Po to jau grįžo į 2016 metus. Kadangi šiemet sutapo su centro jubiliejumi, tai režisierė ir užkabino šiek tiek tuos laikus. Nes nuo kažko reikėjo pradėti. Niekas nepagalvojo, kad čia tokios smulkmenos gali tiek šurmulio sukelti. Suaugusieji čia pražygiavo su tomis senovinėmis uniformomis, mes visi pasijuokėm iš tų judesių – rankų ir kojų pakeltų, humoro dėlei viskas buvo. Vieniems patinka, kitiems ne ir paskui jau kaip nori, taip nušviečia“, – teigė direktorius.
Jam antrino ir Ignalinos rajono savivaldybės atstovė Lina Kovalevskienė.
„Kai žmonės nematė renginio, o tik nuotraukas, tai gali prisigalvoti visokių dalykų. Tie, kas buvo koncerte, tie suprato mintį. Su pašaipa, su humoru viskas parodyta ir sugrįžimas į šiuos laikus, parodant, kaip mes dabar gerai gyvenam.
Didžiąją dalį vyko geras koncertas. Nedalyvavus, o tik pamačius nuotraukas, iš tikrųjų gali kilti visokių minčių. Čia juk buvo teatralizuotas pasirodymas su vaidinimo elementais. Jokių idėjų čia niekas nepropagavo ir nebuvo“, – tvirtino L. Kovalevskienė.
Kaip sako socialinių tinklų ekspertai, nereikėtų taip nuvertinti nuotraukų, kadangi dabar jos gali ir tapti pagrindu diskusijoms bei aršiems debatams.
Propaganda ir „komunistinė fiesta“
Vienas pirmųjų šio renginio nuotraukomis pasidalino tūkstančius „Facebook“ sekėjų turintis marketingo specialistas Saugirdas Vaitulionis. Nors jis pripažino renginyje pats nedalyvavęs, tačiau negalėjo ramiai žiūrėti į nuotraukas.
„Man tai čia yra „komunistinė fiesta“, neturinti nieko juokingo. Kažkokie komunistiniai lozungai jokiam kontekste man neatrodo juokingai. Žinant politinę situaciją ir, tarkim, kaimynus iš rytų, mano galva, akivaizdžios hibridinės grėsmės ir propaganda. Ir nemanau, kad 2016 ar 2017 metais gali vykti tokie absurdai.
Aš nežinau, ką tie žmonės sau galvoja, nepabijočiau pasakyti, kad tai net yra nusikalstama ir atsižvelgiant į tai, kad jie ištrynė tas nuotraukas, manau, kad jie suprato pagaliau.
Iš principo, man yra baisu, kad tokie dalykai vyksta, pavadinant humoru. Ne, žmonės, tai nėra tiesiog humoras. Tai absoliuti propaganda ir „komunistų fiesta“. Ir Lietuvoje, manau, tai neturėtų vykti.
Aš manau, kad mažą miestą labai lengva paveikti propagandos prasme. Mažuose miesteliuose tų žmonių, kurie pasakytų, kad „prie ruso buvo geriau“, tikrai rastume daugiau nei didžiuosiuose miestuose. Pažiūrėkime dar į pačią Ignaliną ir suprasite, kodėl ten propagandos mašina pradėjo važiuoti“, – įsitikinęs kalbėjo S. Vaitulionis.
Socialinių tinklų galia
Ryšių su visuomene specialistas Arijus Katauskas priminė, kad nereikia pamiršti socialinių tinklų galios ir įtakos. Pasak jo, tai klasikinis atvejis, tai, kas įvyksta viename ar kitame miestelyje, dabartiniame pasaulyje per valandų ar minučių paplinta labai plačiai, socialinių tinklų pagalba.
„Ir bet koks kontrastiškesnis dalykas, kurį mes galime pamatyti, realiai jis gauna interpretaciją skirtingų žmonių, skirtingose vietose vienu metu ir labai didelį kiekį. Dabar įsivaizduokime, kad nebūtų socialinių tinklų, ir tą informaciją kažkur pasirodžiusią žiniasklaida būtų surinkusi pagal savo taisykles ir objektyviai pateikusi. Matyt, nebūtų taip įvykę. Dabar socialinis tinklas iš dalies suformavo nuomonę. Ir iškėlė diskusiją.
Socialinis tinklas tampa praktiškai pagrindiniu informacijos sklaidos kanalu, kuriame negalioja jokios taisyklės. Turime terpę sklisti gandams“, – priminė A. Katauskas. Be to, jis pabrėžia, kad svarbiausia tokios informacijos tikslai.
„Grįžtant prie pačio nuotraukų turinio, manau, kad kažkas numatė, jog socialinis tinklas bus užpildytas komentarų ir vertinimų lavinos. Tą tikrai buvo galima numatyti.
Neužmirškime, kad su šia tema siejamų sovietinių dalykų dalis yra ir uždrausta. Socialiniame tinkle esanti didelė aktyvių žmonių dalis yra labai intelektualūs ir nuomonių lyderiai. Ar tai būtų pionieriai scenoje ar vėliava kažkur, aktyvizuojasi socialinių tinklų lyderiai.
Manau, kad bet kuriuo atveju, aktyvių pasisakymų tikrai reikėjo tikėtis, pasisakančių prieš pseudovertybes ano laikotarpio. Tai logiška.
Kaimynai rytuose gavo progą panaudoti prieš mus. Tai vienas iš neigiamų aspektų, kurį galima pakreipti neigiama prasme.
Aš asmeniškai, manau, kad yra temos, su kuriomis reikia būti labai atsargiems. Ar tu šaržuosi tą temą, ar rodysi iš tikrųjų. Kad Ignalinoje žmonės pasielgė visiškai neprotingai, tai čia nereikia būti baigus raketų mokslo, kad tą suprastum.
Ar žmonės tai padarė ne specialiai, mes tikrai artimiausiomis dienomis sužinosime.
Iš tų dalykų nereikia juokauti. Tų temų geriau neliesti, nes jie erzina didelę dalį žmonių. Antras dalykas, viešai pateikta informacija, buvo skirta tam, kad išeitų už salės ribų. Vadinasi, ji turėjo intensiją būti paskleista plačiau. Svarbiausia suprasti, kokių tikslų buvo siekiama.
Trečias svarbus dalykas, kokie simboliai yra naudojami. Ir labai teisingai pasakė daugelis aukšto lygio informacinio karo ekspertų, kad socialinis tinklas, kuriame greitai sklinda gandai ir naujienos, grąžina į tuos laikus, kai vyrauja mažas kiekis teisingos informacijos. Ir simboliai tampa kaip niekada svarbūs.
O čia staiga mes ištraukiam – pionierius. Aš pats iš tų laikų ir buvau pionierius. Ir aš nesuprantu, kaip iš to dalyko galima pasišaržuoti plačiąja prasme.
Intelektualams, susidėjusiems ir pajuokauti ar pašaržuoti ir vaidinti kažkokį neadekvatų žmogų – taip, galima. Bet mes kalbame apie plačiajai visuomenei skirtą renginį, informaciją. Tai šaržą ten tikrai ne visi supras.
Šitoje vietoje, esu priverstas pritarti tiems, kurie sako, kad čia propagandinis renginys.
Turiu tokį vieną pasakymą. Socialiniai tinklai leido kiekvienam kaimo kvailiui, pavirsti pasaulio kvailiu. Dabar mes juokiamės arba verkiame visi, nors tai įvyko kažkur siaurai.
Taip, kad yra kažkokių palankumų, nereikia to slėpti ir reikia labai stipriai dirbti su tuo. Kad tai prisideda tokie įvykiai, faktas irgi.
Būtent dėl adekvačiai situaciją vertinančių žmonių kiekio, sunku tokį renginį įsivaizduoti dideliame mieste.
Žinoma, prasidės dabar visokios spekuliacijos, kad nelįskime į meną ar dar kažką, visi turi teisę daryti vienus ar kitus dalykus. Aš ne meno kritikas, bet iš nuotraukų matau, kad ten tiesiog kvailas dalykas. Aš tikiuosi, kad ten tikrai yra kvailystė.
Aš mačiau vaikus su raudonomis skarelėmis ant kaklo, kurias ir mes patys nešiojome . Tai kas čia yra teatralizuoto? Ogi, nieko, žmonės“, – atvirai pripažino specialistas.
Ignalinos ir Jurbarko renginiai
Plačiai nuskambėjusio koncerto Ignalinoje režisierė Jolanta Narbutaitienė pabrėžė, kad žmonėms trūksta humoro supratimo.
„Tiesiog tai buvo kažkokio piktavalio žmogaus paimta nuotrauka, ištraukta iš konteksto, nežiūrint į tai, kad buvo ir kito laikmečio nuotraukų bei parašytas komentaras, pagal jo „pagedimo“ laipsnį.
O tai tiesiog buvo teatralizuotas pokštas, šou, kuriame mes minėdami kultūros centro gimtadienį.
Kiek žinau, raudona spalva dar neuždrausta, tikrai jokios sovietinės, tarybinių laikų propagandos ir atributikos nebuvo.
Mes žinome skaudžią šiauliškių patirtį, minint savo gimtadienį. Tikrai visko atsisakėme, kas galėtų bent kokį įspūdį sukelti apie propagandą ar tuos simbolius sukelti. Ėmėme tik raudoną spalvą.
Ir tame laikmetyje mes pokštaudami, šokdami ir žaisdami, juokdamiesi, prisimindami, kaip patys stovėjome scenoje, kalbėjome pompastiškas, nesuprantamas kalbas sakėme, žygiavome, skandavome, šokome šokius, prisiminėme viską.
O tie – vyras ir moteris iš renginio vaizdelio pradžios, visą laiką šiurpo, kaip reikėtų gyventi tame laike, ir jų tekstas dar buvo toks: „nei mėsytės, nei dešrytės, tik raudonos vėliavytės“. Moteris iš viso šiurpo, kad parduotuvėse nieko nėra pirkti. Talonus prisiminėme ir apelsinų maišelius.
Ta pora džiaugiasi grįžusi į dabartinį laikmetį, kur esame laisvi, laimingi. Ir antroje dalyje buvo nuostabus koncertas.
Stengiamės pabūti juokingi ir papokštauti. Matyt, dar žmonėms stovi tie šešėliai už nugarų. Ir man atrodo, daugiausiai ir garsiausiai kalba tie, kurie kažko yra „prisidirbę“. Ir dabar nori išsirėkauti. O aš tikrai, šimtu procentų garantuoju, kad tarybinių simbolių nenaudojom, nes jau viskas apgalvota.
Kai nematai viso konteksto, gal ir kilo kažkam tokių minčių. Bet mačiusieji, suprato ir džiaugėsi.
Juolab, žygiavom, pasitempimą demonstravom, šokius rimtai nusiteikę šokom su guminiais batais scenoje. Todėl aš nemanau, kad galima labai rimtai į tai pasižiūrėti.
Tikriausiai humoro jausmo stygius išlenda“, – teigė J. Narbutaitienė.
Komentatoriai aktyviai diskutuodami apie Ignalinos renginį, prisiminė ir Jurbarko kultūros cento renginyje matytus panašius tarybinių laikų motyvus.
Kalbinta centro direktorės pavaduotoja Rūta Vasiliauskienė teigė, kad pasirodymas irgi buvo paremtas visišku pasijuokimu iš to laikmečio.
„Pas mus buvo kultūros centro įkūrimo 70-mečio toks renginys. Ten pristatyta centro veikla. Viena dalis su vaikais pionieriais tikrai buvo, bet sovietmečio nepropagavo, nes buvo labai juokingas pasirodymas. Visi suprato kaip parodiją, nebuvo nieko rimto.
Man sunku vertinti visų požiūrį, abejonių ir pas mus dėl to vaizdelio buvo. Negaliu sakyti, kad drąsiai rodėme, bet kadangi tai buvo parodija, tai visi manėm, kad taip ir suprato. O žmonėms iš nuotraukų galbūt kitaip atrodo. O čia juk tik scena, čia viską galima rodyti.
Gal kai kas per jautriai reaguoja į tas temas. Dėl Ignalinos atvejo, man sunku kažką ir komentuoti, nes pati tik vieną nuotrauką mačiau. Ir be konteksto nieko negalėčiau daugiau pasakyti“, – kalbėjo direktorės pavaduotoja.
Spręskite patys.
