Remiantis Europos Komisijos duomenimis, Lietuva praėjusiais metais pateko į Europos Sąjungos valstybių trejetuką, kurių keliuose vidutiniškai žuvo daugiausiai žmonių. Tokia statistika glumina ir verčia susimąstyti ne tik eismo dalyvius, bet ir įvairias saugų eismą propaguojančias organizacijas. Lietuvą lenkia tik Latvija ir Rumunija.
Socialinis projektas „Nebūk briedis“ atkreipia dėmesį, jog minėtoje statistikoje mažiausiai eismo įvykių, kuriuose mirė žmonės, užfiksuota Maltoje ir Švedijoje. Pastaroji mirčių skaičių per keletą dešimtmečių sumažino bene stulbinamai ir šiuo metu pasaulyje yra tituluojama, kaip saugiausia ir labiausiai eismo kultūrą išvysčiusi šalis.
Kad eismo įvykių skaičius mažėtų efektyviai, Švedija vykdė detalų ir rimtą planavimą, teigia The Economist. Šalyje buvo pastatyta daugiau greitį ribojančių ženklų bei zonų, kur vaikščioti gali tik pėstieji. Kalbant apie dviratininkų eismą, buvo sėkmingai pastatyti borteliai tarp dviračių tako ir važiuojamosios kelio dalies. Negana to, dažną pėsčiųjų perėją Švedijoje išryškina specialios lemputės, kurios tamsiuoju paros metu perspėjamai žybsi vairuotojui.
Būtina paminėti ir tai, jog skandinavai šviesą atspindinčias priemones plačiai taikyti pradėjo dar prieš gerą trisdešimtmetį. Be to, teigiama, jog švedai vieni pirmųjų pasiūlė pėstiesiems atšvaitų dėvėjimą tamsiuoju paros metu įtvirtinti įstatymiškai.
Tokie eismo gerinimo darbai pamažu atliekami ir Lietuvoje, tačiau didžiausia problema lieka eismo dalyvių atsakomybės už save trūkumas. Nors pasirūpinti šviesą atspindinčiomis priemonėmis gali kiekvienas, daugelis to nedaro, mat atšvaitai vis dar nėra suvokiami, kaip neatsiejama būtinybė pėsčiajam ir dviratininkui.
Projektas „Nebūk briedis“ savo ruožtu šią problemą uoliai viešina ir įvairiomis socialinėmis priemonėmis stengiasi keisti visuomenės mąstymo principą. Juk vienas vienintelis atšvaitas žmogui gali išgelbėti gyvybę. Būtina suvokti, jog pradėti gerinti Lietuvos kelių eismo kultūrą tiesiog būtina pradėti nuo savęs.
