Lietuvoje šiais metais neretai pleška pirtys. Štai ir paskutinį liepos savaitgalį ugnis šeimininkavo keturiose pirtyse. O per septynis šių metų mėnesius jau degė 113 pirčių. Pernai per visus metus buvo užfiksuotas 191 pirties degimo atvejis. Taigi, kodėl dega pirtys?
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statistika patvirtina, kad ir šiemet daugiausia – 71 kartą gaisrai jose kilo, nes buvo pažeistos krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės.
Po 9 gaisrus sukėlė elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nepaisymas bei elektros instaliacijos gedimai ir neatsargus žmonių elgesys. Keturis kartus pirtys buvo padegtos tyčia, du kartus jas uždegė žaibo iškrova, po kartą – neatsargiai rūkant ir nesaugiai eksploatuojant elektros prietaisus.
Šiuose gaisruose degė ne tik pastatai, bet nukentėjo ir žmonės. Šiemet juose jau buvo traumuoti 4 gyventojai, pernai – du. Ankstesniais metais buvo įregistruota ir žuvusių žmonių.
Pirtys dažniausiai statomos kaip atskiras pastatas arba įrengiamos gyvenamuosiuose namuose. Kiekvienas šeimininkas pageidauja pastatyti ir įsirengti saugią pirtį. Visais atvejais joms taikomi skirtingi priešgaisrinės saugos reikalavimai. Todėl čia svarbi kiekviena pirties detalė: stogo danga, perdanga, pertvaros, durys, kaitinimosi krosnis.
Pirties medžiagoms ir įrangai individualiuose namuose taikomi griežti reikalavimai. Jei pirtis įrengta gyvenamajame name, tai perdanga virš pirties patalpos turi būti iš padidinto atsparumo ugniai medžiagų ir atitikti 45 min. atsparumo ugniai klasę.
Tai reiškia, kad kilus gaisrui perdanga neturi sugriūti per tą laiką ir nepraleisti tuo metu karščio bei dūmų į kitas patalpas. Pirties vidinės pertvaros ir durys turi nesugriūti ir nepraleisti karščio bei dūmų 30 min. Pagal naujus reikalavimus daugiabučių namų rūsiuose ir cokoliniame aukšte draudžiama įrengti bet kokią pirtį.
Pirčių kaitinimo įrangai taikomi įprasti krosnims keliami reikalavimai. Aplink kietojo kuro krosneles saugiu atstumu negali būti jokių degių apdailos medžiagų, išskyrus tuos atvejus, kai krosnelės išorinės sienelės izoliuotos šilumai silpnai laidžiomis medžiagomis, kurios mažai įkaista. Tada galima vadovautis krosnelės gamintojo pateiktomis saugos taisyklėmis.
Virš krosnelių saugiu atstumu taip pat neturi būti medinių konstrukcijų ar apdailos elementų iš degių medžiagų. Patartina virš krosnelės pakabinti šilumą atspindintį skardos lakštą, kad jis šilumos spindulius nukreiptų atgal į patalpą, o tarp šio lakšto ir lubų turi būti oro tarpas.
Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pirties kaminui. Rekomenduotina dūmtraukius statyti iš molio plytų ir kitų patikimų sertifikuotų statybinių medžiagų. Tose vietose, kur kaminas kerta perdangą, jis turi būti išplatintas iki 38 cm, skaičiuojant nuo dūmų kanalo vidinės dalies, o kur kerta stogą ar kitas medines konstrukcijas, praplėstas iki 25 cm.
Šiuo metu populiarūs tapo kamino įdėklai, t. y. konstrukciniai elementai, saugantys kaminą nuo kondensato įsigėrimo, o kartu ir nuo irimo. Tačiau ir jų reikia įsigyti tik sertifikuotų bei patikimų, be to, patikėti juos įrengti tik kvalifikuotiems meistrams.
Kiekvienoje naujoje pirtyje rekomenduojama įrengti autonominę perspėjimo apie gaisrą sistemą, kuri praneša apie joje kilusį pavojų viduje esantiems žmonėms ir aplinkiniams gyventojams.
Tačiau ir iš brangių medžiagų įrengta pirtimi būtina nuolat rūpintis ir atidžiai bei reguliariai tikrinti jos priešgaisrinę saugą. Tik taip galėsime išvengti ar bent sumažinti pirčių gaisrų.
