Koalicijos sutartį pasirašė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS) ir Laisvės partija.
Pagal koalicijos sutartį premjero postas ir įpareigojimas formuoti ministrų kabinetą tenka konservatorių rinkiminio sąrašo lyderei Ingridai Šimonytei.
„Dėkoju koalicijos, dabar oficialiai jau partneriams, už greitą, efektyvų, konstruktyvų procesą. Turėjome kiek daugiau nei savaitę diskusijų, du derybų raundus. Man rodos, kad tiek ir visuomenė buvo supažindinta, apie ką diskutuojam, tiek ir su galutiniu dokumentu.
Dabar kiti keli etapai laukia: diskusija dėl pozicijų, dėl asmenybių, kas kokius postus užims. Ir, aišku, svarbiausias darbas – Vyriausybės programa, ties kuriuo taip pat turėtume pradėti dirbti netrukus“, – po koalicijos sutarties pasirašymo Seime susirinkusiems žurnalistams kalbėjo G. Landsbergis.
Pirmieji koalicijos susitarimai dėl postų bus aiškūs penktadienį, kai naujai susirinkęs Seimas balsuos dėl Seimo pirmininko kandidatūros. Nors koalicijos partneriai vis dar neatskleidžia, kas bus siūloma į parlamento vadovo kėdę, viešojoje erdvėje kalbama apie liberalų lyderė Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir G. Landsbergį.
V. Čmilytė-Nielsen po sutarties pasirašymo tikino, kad džiaugiasi, kad pirmasis valdančiosios koalicijos derybų etapas ėjosi sklandžiai. Liberalų lyderė džiaugėsi, kad tiek jos vadovaujamai svarbios nuostatos, tieks su kitomis partijomis sąlyčio turinčios nuostatos rado vietą koalicijos sutarties tekste.
„Manau, kad tai puikus pagrindas judėti toliau ir planuoti tų nuostatų įgyvendinimą“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė džiaugėsi, kad koalicijos sutartyje atsispindi jos vadovaujamai politinei svarbiausi punktai.
„Dabar yra kitas etapas – kai mes pradėsime diskutuoti kaip ir kas įgyvendins šitos sutarties turinį“, – kalbėjo A. Armonaitė.
„Kai tik susitarsim, tai iš karto ir pranešime“, – paklausta kas ir kokius postus užims, atsakė būsim premjerė I. Šimonytė.
Koalicijos sutartyje kol kas įvardinta viena konkreti kandidatūra – I. Šimonytės į premjerės poziciją. Pasak jos, derybos dėl konkrečių postų ir pavardžių prasidės netrukus.
„Rasime visoms trims partijoms tinkamą laiką, galėsime susitikti ir diskutuoti, kokiu keliu dėliotis diskusijas dėl konkrečių personalijų“, – tvirtino I. Šimonytė.
Anot politikės, proporcijas, pagal kurias bus dalijami postai Vyriausybėje ir Seime, koalicijos partneriams vis dar reikia sutarti. I. Šimonytės teigimu, derantis dėl postų kiekio, ignoruoti frakcijų Seime dydžio nepavyks, tačiau politikė tikisi, kad bus rastas toks susitarimas, kuris būti priimtinas visoms trims partijoms.
Paklausta, ar derantis dėl postų, koalicijos partneriai pradės laužyti ietis, I. Šimonytė tik šyptelėjo.
„Nesulauksit“, – tikino konservatorių atstovė.
I. Šimonytė teigė, kad iki penktadienį vyksiančio pirmojo Seimo posėdžio tikisi sutarti dėl dalies ministrų kabineto narių.
A. Armonaitė tikisi, kad 80–90 proc. Laisvės partijos pasiūlymų atsidurs Vyriausybės programoje.
„Turime žodį partnerių, kad jie atsiguls į Vyriausybės programą. Žinoma, svarbu kas ir kaip įgyvendins ją. Aš esu pateikusi kandidatei į premjerus apie dešimt pavardžių kandidatų į ministrus įvairiose srityse. Nesame įsikibę į nė vieną kėdę, norime, kad kuo geresni kandidatai, kurie turėtų ir koalicijos partnerių, ir premjerės, ir prezidento palaikymą, kad jie užimtų tas pozicijas“, – kalbėjo Laisvės partijos vedlė.
Liberalų sąjūdžio lyderė V. Čmilytė-Nielsen tikino, kad svarbu, kas įgyvendins koalicijos sutarties nuostatas, tačiau tikino besitikinti, kad kandidatūros bus pasirinktos taip pat sėkmingai kaip buvo rastas sutarimas dėl koalicijos sutarties.
„O iš Liberalų sąjūdžio pusės, tikrai pateiksime stiprius, kompetentingus kandidatus ir rasime bendrą sprendimą. <...> Tai yra kompromisinis sprendimas ir labai svarbu, kaip derybų metu pavyks sutarti su koalicijos partneriais“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalų sąjūdžio lyderė mano, kad jos partija turi pagrindo siekti Seimo pirmininko posto.
„Tačiau visos pozicijos yra ant derybų stalo, tikrai nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
I. Šimonytė tvirtino, kad pirmieji prioritetai naujai koalicijai – biudžetas ir sveikatos apsauga.
„Ne tik galvoje, jie ir ant žemės vaikšto“, – paklausta, ar jau turi galvoje finansų ir sveikatos apsaugos ministrų kandidatūras, atsakė būsima premjerė.
Visgi kandidatūrų I. Šimonytė neįvardijo. Pasak jos, kaip prieš pasirašymą buvo viešai paskelbta koalicijos sutartis, taip pat viešai bus prieinamos ir galimų ministrų pavardės, kai tik koalicijos partneriai dėl jų susitars.
„Objektyviai penktadienis yra data, kai turėsime kai ką turėti. Jei mes nesutartume dėl nieko kito, penktadienį dėl Seimo pirmininko mes turime būti susitarę“, – teigė G. Landsbergis
Apžvelgiame svarbiausias koalicijos sutarties nuostatas:
1. Ekonominė ir socialinė politika. Koalicijos partneriai pripažįsta, kad jie kol kas nėra sutarę dėl viešojo sektoriaus finansavimo dydžio ir galimų mokestinių pakeitimų. Liberalams nepavyko įtraukti nuostatų dėl mokesčių tarifo mažinimo, bet žadama, kad darbo mokesčiai neaugs ir bus „įvertinta galimybė“ atsisakyti reinvestuoto pelno apmokestinimo. Sutartyje pabrėžiama tradicinė dešinioji politika didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, mažinti verslo reguliavimą, skatinti investicijas. Socialinę atskirtį žadama mažinti gerinant socialinių paslaugų prieinamumą. Pensijos, vaiko pinigai ir kitos socialinės išmokos sutartyje nėra minimos.
2. Švietimo pertvarka. Svarbiausiu prioritetu koalicija įvardija atskirties mažinimą švietimo srityje. Partijos žada vaikams „vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo, nepaisant jų gyvenamosios vietos ar socialinės padėties“, kelti mokytojų algas iki bent 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, tačiau priemonės nėra detalizuojamos, nieko nekalbama apie mokyklų tinklo peržiūrėjimą ar klasės krepšelio modelį. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje vaikų mokymosi rezultatai prastesni kaimo vietovėse, kuriose mokyklos mažesnės, o klasės sujungtos.
3. Žmogaus teisės. Mažesniųjų koalicijos partnerių iniciatyva sutarta siekti įteisinti homoseksualų partnerystę ir nelietuviškų pavardžių rašybą pase, tačiau konservatoriai pasiliko sau teisę balsuoti laisvai, įtraukdami išlygą apie „frakcijose egzistuojantį nuomonių išsiskyrimą“. Koalicijos sutartyje homoseksualų partnerystė nėra tiesiogiai įvardijama kaip šeima. Šių įstatymų priėmimo tikimybę didina tai, kad už juos gali balsuoti ne tik būsimi valdantieji – apie pusė konservatorių, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija – bet ir socialdemokratai ir kai kurie kiti opozicijos atstovai.
4. Užsienio ir gynybos politika. Užsienio politika nebuvo labai svarbia ligšiolinių derybų tema. Sutartyje pabrėžiamas „užsienio politikos transatlantinių santykių tęstinumas“, žadama laikytis partijų susitarimo didinti gynybos išlaidas. Dokumente minima parama „kovojantiems už laisvę“ Taivano gyventojams – tai supykdys Kiniją. Įtvirtintas pažadas „atvirai pasisakyti prieš bet kokius žmogaus teisių bei demokratinių laisvių pažeidimus“ gali reikšti kritiškesnį požiūrį į kai kuriuos Lenkijos valdžios veiksmus, tačiau nacionalinio saugumo interesai ir prezidento pozicija tikriausiai skatins išlaikyti gerus dvišalius santykius su Varšuva.
5. Portfelių dalybos. Koalicijos sutartyje apibrėžiami rėmai šią savaitę planuojamoms deryboms dėl Vyriausybės sudėties ir pozicijų Seime. Dokumente rašoma, kad pozicijos bus skirstomos proporcingai įvertinant mandatų skaičių, didesnį lyginamąjį svorį suteikiant premjero ir Seimo pirmininko pozicijoms, bet konkreti formulė nenurodoma. Tikėtina, kad konservatoriai gali gauti premjero poziciją ir devynis ministrus, Liberalų sąjūdis – Seimo pirmininko poziciją ir du ministrų portfelius, nors gali bandyti siekti ir trečiojo, o Laisvės partija turbūt gaus tris ministrų portfelius.
Į pirmąjį posėdį naujai išrinktos kadencijos Seimas renkasi penktadienį, lapkričio 13 d.
