Uostamiesčio politinėje padangėje - naujiena: pirmą kartą anonimiškai buvo apklausta dauguma miesto Tarybos narių, kurie vardijo savo poreikius, siekiant politinių tikslų, dėstė motyvaciją, rinkėjams duotų pažadų įgyvendinimo realizavimą, santykius su Savivaldybės administracija.
Po tyrimo, kurį atliko Tarybos narė Alina Velykienė, be kita ko, paaiškėjo, kad populiariausia pageidaujama Tarybos nario alga būtų tarp 500 ir 1000 litų. Daugiau nei 1000 Litų per mėnesį darbo užmokesčio pageidautų šeši Tarybos nariai. „Tačiau jų norai nėra grindžiami pateiktais sprendimų projektais ar iniciatyvomis. Keturi iš jų šioje Taryboje pateikė tik vieną-tris sprendimų projektus ar iniciatyvas. Du Tarybos nariai, pageidaujantys tokio atlyginimo, šioje kadencijoje nėra pateikę nė vieno sprendimų projekto“, - reziumuojama apklausos išvadose.
Stinga iniciatyvų
Klaipėdos miesto tarybos narių apklausa padaryta šių metų liepos 17-31 dienomis. Joje dalyvavo 25 Tarybos nariai iš 31.
„Vakarų ekspreso“ žiniomis, tarp nedalyvavusiųjų yra būtent tie Tarybos nariai, kurie mažiausiai reiškiasi ir posėdžių metu.
Politikams buvo išplatintos anketos, kuriose buvo prašoma atsakyti į 19 klausimų.
Mūsų dienraščiui A. Velykienė sakė, jog ją labiausiai nustebino tai, kad dauguma Tarybos narių rodo pernelyg mažą iniciatyvą teikiant sprendimo projektus, per mažai dalyvauja įvairiose darbo grupėse.
„Iš apklaustųjų 9 politikai atsakė, kad per šią kadenciją nepateikė nė vienos iniciatyvos ar sprendimų projekto, o tai reiškia, kad net 36 proc. Tarybos narių dirba pasyviai. 12 Tarybos narių (48 proc.) nurodė, kad per šią Tarybos kadenciją pateikė vieną-tris iniciatyvas. Daugiau nei tris pateikė tik du politikai. Dar du Tarybos nariai nenurodė pateiktų iniciatyvų ar sprendimų projektų skaičiaus“, - sakė A. Velykienė.
Nors Tarybos narių dauguma užima ne vieną politinį postą, tačiau net 24 proc. teigia, kad jiems suteiktas politinis pasitikėjimas visiškai nepadeda ar iš dalies nepadeda įgyvendinti iniciatyvų.
Iš 25 respondentų tik trims Tarybos nariams politinis postas visiškai padeda įgyvendinti politines ambicijas ir užmojus. 60 proc. atsakiusiųjų teigia, kad politinis postas tik iš dalies padeda įgyvendinti politikų iniciatyvas.
Vardijo spragas
Tarybos darbo organizavimą politikai vertino iš dalies palankiai ir palankiai (88 proc. visų atsakymų), tačiau tobulintinų sričių politikai sužymėjo net devynias.
Daugiausiai teigta, kad reikia didinti Tarybos narių įtraukimą į nagrinėjamų klausimų ruošimą, gerinti teikiamų sprendimų projektų ir aiškinamųjų raštų kokybę, išsamiau aprašyti esamą situaciją, pageidauta konstruktyvių diskusijų ir efektyvesnio laiko panaudojimo posėdžių metu.
Nurodyta, kad būtina sisteminti svarstomų klausimų tematiką, eiliškumą, prioritetiškumą, informacijos teikimą politikams, nustatyti Tarybos veiklos plano formavimo principus.
4,2 proc. apklaustųjų nurodė, kad Savivaldybės administracijos darbuotojų pasipriešinimas ir nenoras dirbti svarbiais klausimais - pagrindinė problema.
Klausiant, ar Tarybos nariai randa laiko vykdyti savo politines pareigas, visiškai pakanka laiko tik 7 Tarybos nariams, iš dalies pakanka laiko 14-ai, o iš dalies nepakanka - 4 politikams.
Tarybos nariai pageidautų ir mokymų, seminarų, kursų.
„Gal dėl to ir stinga tų iniciatyvų, kad politikai arba nemoka, arba nenori dirbti?“ - komentavo A. Velykienė.
„Bendradarbiaukime, ne peškimės“
Aloyzas KAŽDAILEVIČIUS, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius:
Kai Tarybos nariai dirba konstruktyviai, jiems pavyksta susikalbėti su administracijos darbuotojais. Jei destruktyviai - mūsų tarnautojai sutrinka, nes nebesupranta, ko iš jų norima.
Kita vertus, Savivaldybės administracijos darbuotojai savaitėmis gilinasi į sprendimų projektų klausimus, juos nagrinėja, išmano situaciją ir sugeba ją įvertinti. Tarybos nariui juk neįmanoma išmanyti visų niuansų. Jei posėdyje svarstoma apie 50 klausimų, politikui reikia daug laiko įsigilinti į kiekvieną iš jų, skiriant keletą dienų nuo ryto iki vakaro, tačiau juk dauguma Tarybos narių dirba dar ir tiesioginius darbus.
Tad mūsų tarnautojai stengiasi kuo paprasčiau pristatyti sprendimų projektus, „išverčia“ juos į žmonių kalbą. Tai padaryti pavyksta ne visiems. Dar reikia suvokti ir tai, kad vadovaujamasi Vilniuje valdžios institucijose parengtais teisės aktais. Kai kurie jų, žinoma, būna ydingi, bet Savivaldybės administracijos darbuotojas vis viena turi sekti įstatymo raide. Jį kaltinti dėl klaidų sostinėje negalima. Aišku, ir mūsiškiai klysta.
Sudėtingiausia pristatyti klausimus, susijusius su energetika, kainomis, turto reikalais, juridiniais niuansais. Reikia bendradarbiauti, o ne peštis.
Denisas NIKITENKA
