Sveikatos apsaugos sistemą kamuoja korupcijos virusas, kuriam išgydyti reikia ne tik drąsaus ministro, bet ir drąsesnės negu dabartinė Lietuvos Vyriausybės.
Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas iš posto traukiasi, nes, kaip pats sako, nesijaučia palaikomas koalicijos, bet iš tiesų pasitraukimo priežastys kur kas gilesnės. Korupcija ir kyšiai aukščiausiuose Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sluoksniuose tėra ledkalnio viršūnė. Medikų ir farmacininkų klanai, ministerijos padedami, pabrangino medicinos paslaugas bei vaistus, o gyventojų ligų istorijų klastojimas jau įgijo neregėtą mastą.
Pasitraukė kilus skandalui
Sveikatos apsaugos ministras A.Čaplikas atsistatydinimo pareiškimą premjerui įteikė, kai teismas už kyšininkavimą nuteisė buvusį SAM viceministrą Artūrą Skiką 2 metų laisvės atėmimo bausme, vykdymą atidedant dvejiems metams. Pastarasis, būdamas A.Čapliko politinės komandos narys, paėmė 20 tūkst. litų kyšį iš Nacionalinio kraujo centro direktoriaus Vytenio Kalibato.
A.Skikas prisipažino, kad rinko paramą Liberalų ir centro partijai. Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai netrukus po šio įvykio atliko dokumentų poėmius SAM, Valstybinėje ligonių kasoje, privačiose įmonėse, tarp jų – ir buvusio Liberalų bei centro sąjungos lyderio Artūro Zuoko vadovaujamoje viešojoje įstaigoje „Azzara“.
Agentai išsivežė „Azzaros“ ir SAM sudarytą sutartį, pagal kurią ministerijos paramą kasmet gauna projektas „Nedelsk“.
Viešųjų kalbų prieštaravimai
„Netekau ne tik koalicijos partnerių palaikymo, bet ir buvo susidariusi gana nemaloni situacija, kaip ministras tapau pažeidžiamas debatuose“, – pasitraukimo priežastis „Valstiečių laikraščiui“ aiškino A.Čaplikas.
„Nemaloni situacija“ – tai kyšininkavimo istorija, o „koalicijos palaikymas“ – reformų tęstinumas. Kitaip tariant, koalicija nepritaria reformoms, nors prieš kelias dienas pati Vyriausybė sveikatos apsaugos reformą įvardijo kaip vieną iš keturių pagrindinių savo veiklos prioritetų. Vadinasi, tai nėra tikrosios priežastys, dėl kurių A.Čaplikas traukiasi.
Juolab kad tai patvirtina ir pats ministras. „Gal ir pats tapau savotiška kliūtimi reformai, kurios darbai yra daromi ir juos darys kiti ministrai“, – svarstė postą paliekantis ministras.
Uoliai gynė klinikų interesus
Galbūt ministras perbėgo kelią Seimui, kai šis siūlė reorganizuoti Vilniaus universiteto Onkologijos institutą į valstybinį mokslinių tyrimų centrą – Nacionalinį vėžio institutą. Pastarasis būtų pavaldus Švietimo ir mokslo ministerijai bei SAM.
A.Čaplikas pasisakė už tai, kad Onkologijos institutas būtų dalijamas į Onkologijos ligoninę ir Lietuvos onkologijos institutą. Ligoninė esą būtų pavaldi SAM, o institu tas – prijungtas prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Kodėl A.Čaplikas taip uoliai gynė šią reorganizaciją, kai ne itin geri rezultatai matyti jau Kaune? Čia 2005 m. Onkologijos ligoninė buvo prijungta prie Kauno medicinos universiteto klinikų. Ji tapo ne gydymo, o veikiau slaugos įstaiga, ir pacien tų mirtingumas joje išaugo beveik dukart: nuo 272 (2008 m.) iki 412 (per 2009 m. 11 mėnesių). Ar ministras kartais savanoriškai netapo įkaitu medikų klanų, kurie visais įmanomais būdais mėgina būti nepriklausomi, o vėliau už tai partijoms atsiskaito parama?
Klastojamos ligų istorijos
Ortopediniais įtvarais prekiaujančios bendrovės „Baltic Orthoservice“ valdybos pirmininkas Gediminas Kostkevičius dar 2006 m. informavo Seimo Antikorupcijos komisiją dėl korupcijos ir piktnaudžiavimo sveikatos apsaugos sistemoje, bet į pastabas ir rekomendacijas iki šiol nebuvo atsižvelgta. „Niekas nepasikeitė ir dabar“, – tvirtina G.Kostkevičius.
Pasak jo, bendradarbiaudamos ligoninės ir farmacijos bendrovės imasi neteisėtų veiksmų. Masiškai klastojamos ligoninių pacientų diagnozės. Ligonių kasos moka ligoninėms pagal diagnozių kodus, o kai kurie gydytojai susitaria su farmacininkais, kad pacientui bus išrašoma brangesnių vaistų. Drauge pasidalijamas pelnas. Net ligoninių vadovai duoda nurodymus savo gydytojams, kiek ir kokių vaistų reikia išrašyti, o tretiniam lygiui tenka didžiausios lėšos, todėl daug diagnozių suklastojama.
„Vieno mano draugo žmona gulėjo ginekologijos skyriuje Kaune. Jis paėmė ligos istoriją ir išsigando. Tada žmoną išvežė atlikti papildomų tyrimų į Didžiąją Britaniją, jie kainavo apie 7 tūkst. litų“, – kalbėjo G.Kostkevičius. Užsienio gydytojas nuramino žmogų, nes jo žmonai nieko blogo nebuvo nutikę. „Grįžęs jis nuvyko pas ligoninės vadovą ir pagrasino skandalu. Tik tada ligoninės vadovas išėmė iš seifo 7 tūkst. litų ir juos atidavė mano pažįstamam“, – pasakojo G.Kostkevičius.
Išsigando skandalo
Kaip teigia UAB „Baltic Orthoservice“ valdybos pirmininkas, klastodamos dokumentus ligoninės stengiasi išnaudoti joms skirtas SAM kvotas, tai yra maksimalų aptarnautų pacientų skaičių, už kurį garantuojamas valstybės finansavimas.
„Vilniaus poliklinikoje, kurioje esu registruotas, man išplovė ausį, o vėliau paprašiau ligos istorijos, nes ketinau eiti pas kitą gydytoją, tai man pasakė: „Jūs neskaitykite. Čia mes truputį parašėme blogesnių dalykų, nes mums irgi reikia gyventi“, – pasakojo G.Kostkevičius.
Pasak jo, visa sveikatos apsaugos sistema įklimpusi į korupcijos liūną: „Prieš porą mėnesių ir A.Čapliko klausiau, ar jis žino tokius dalykus. Tai jis man atsakė, kad jis ir taip užmynė ant daug uodegų, ir jeigu pradėtų judinti masinio diagnozių klastojimo klausimą, tai kiltų didelis skandalas.“
Nauja mergelė, sena suknelė
Pasak UAB „Baltic Orthoservice“ valdybos pirmininko, norint pradėti realią reformą, reikia pirmiausia žmonėms pasakyti tiesą. Jis taip pat neabejoja, kad egzistuoja farmacininkų klanai.
„Ir jie labai stiprūs“, – pridūrė. G.Kostkevičius netiki, kad kas nors pasikeis, kai SAM ims vadovauti naujas ministras: „Permainoms reikia ne tik drąsaus ministro, bet ir drąsios Vyriausybės.“ Kalbėdamas apie A.Čapliko įpėdinį premjeras Andrius Kubilius pareiškė, esą jei liberalcentristas Raimundas Šukys taptų sveikatos apsaugos ministru, tai dabartinėje situacijoje būtų svarbu ir vertinga.
„Valstiečių laikraštis“ primena, kad būtent R.Šukys, vadovaudamas Seimo posėdžiui, užtvėrė kelią nutarimui, kuriuo parlamentarai būtų kreipęsi į Konstitucinį Teismą, ar dabartinė sveikatos apsaugos reforma neprieštarauja Konstitucijai.
Pats R.Šukys „Valstiečių laikraščiui“ nekomentavo galimybių, kad taps SAM vadovu, nes „kol ministru yra A.Čaplikas, jokių komentarų nebus“. Valstybė sveikatos apsaugai 2010 m. numatė iš viso 4 mlrd. litų. Tai prilygsta keturiems metiniams biudžetams, Lietuvos išnaudojamiems visai krašto apsaugai išlaikyti.
Ginami tik išrinktieji
Eduardas Vaitkus, Kauno medicinos universiteto profesorius Sistemai svarbu, kad ministras nekliudytų. Jis sistemai nekliudė, nors politinės valios rezervų buvo pakankamai. Bėda, kad ta politine valia ministras nepasinaudojo. A.Čaplikas sakė, kad pradėjo sveikatos apsaugos reformą, bet per 20 metų ji nė nepradėta. Prijungiamos ar atskiriamos ligoninės tėra kasdienės korekcijos, bet ne reforma. Konstitucijoje parašyta, kad visi žmonės yra lygūs, todėl mūsų visų gyvenimo trukmė vienodai vertinga, nesvarbu, kokią užimame padėtį visuomenėje ar kokia liga sergame. Šiandien sistema gina tik išrinktųjų interesus, nes jeigu žinai, kur ir kaip kreiptis, visada sulauksi pagalbos, už kurią valstybė dar ir sumokės.
Korumpuočiausia sritis
Sergejus Muravjovas, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas:
Pagal 2009 m. paskelbtą Pasaulinį korupcijos barometrą, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, Lietuvos gyventojai yra tarp duodančių daugiausia kyšių. Net 30 proc. lietuvių teigia, kad jie ar jų šeimos nariai yra davę kyšį per pastaruosius 5 metus. Tai vienas aukščiausių rodiklių Europos Sąjungoje ir yra panašus į rezultatus tokių valstybių kaip Armėnija, Azerbaidžanas, Kambodža, Irakas, Moldova, Rusija ir Venesuela. Viešieji pirkimai sveikatos apsaugos sektoriuje irgi lieka viena probleminių viešųjų lėšų panaudojimo sričių. 2008 m. pabaigoje Viešosios pirkimų tarnybos atliktas viešųjų pirkimų skaidrumo tyrimas atskleidė, kad, anot verslininkų, viešieji pirkimai sveikatos apsaugos srityje išlieka viena korumpuočiausių viešųjų pirkimų sričių, kur vadinamieji „atkatai“ arba neformalūs atlyginimai gali viršyti 10 proc. viešojo pirkimo sumos.
Klanai egzistuoja
Algis Čaplikas, atsistatydinęs sveikatos apsaugos ministras:
Atlikta daugybė studijų ir jose rekomenduojama reformuoti sveikatos apsaugą taip, kaip darome mes. Iš karto pasakiau, kad mes nieko naujo neatradome. Turint 10 mlrd. litų biudžetą, sistema gali būti tokia, kokią turime dabar, bet sveikatos apsaugos sistemos metinis biudžetas tėra 4 mlrd. litų. Be abejo, egzistuoja medikų ir farmacininkų klanai. Visos grupės, įskaitant merus ir Seimo narius, buvo pas mane ir siekė savo interesų. Kalbėdami apie didžiuosius pinigus visada sakėme, kad medicininė įranga turi būti perkama ten, kur ji išties reikalinga. Be to, nuo 2011 m. gyventojams bus ofi cialiai leista primokėti už paslaugas, už kurias jie dabar moka neofi cialiai.
Gediminas Stanišauskas
