Į Garliavą, Klonio gatvę, iš įvairių Lietuvos kampelių suvažiavę ir dieną naktį budintys žmonės nesitiki, kad jie sugebės nuversti korumpuotus teisėsaugininkus ar godžius valdininkus. Jie nesitiki ir sukelti kažin kokio maišto ar sukilimo, kad pagaliau būtų atkreipas dėmesys į visuomenės skaudulius. Susirinkusieji viliasi vieno – jiems pavyks išgelbėti mergaitę.
Kai lankėmės jau kuris laikas populiariausioje visoje Garliavoje Klonio gatvėje, prie Kedžių ir Venckų namų budėjo kelios dešimtys žmonių. Žiemiškai šaltą trečiadienio vakarą vieni šildėsi prie gatvėje įrengtų dviejų metalinių statinių, kuriose nuolat kūrenama ugnis, kiti būriavosi Drąsiaus Kedžio tėvų namų kieme pastatytoje palapinėje. Čia buvo galima ne tik sužinoti naujausias žinias, transliuojamas iš televizoriaus ekrano, bet ir prisėdus užkąsti, sušilti.
Nemažai žmonių nuo Kedžių ir Venckų namų nesitraukia jau ne pirmą parą, nakvoja mašinose ar neseniai įrengtoje palapinėje, vis dėlto daugelis visai neatrodo pavargę, pikti ar nusiminę. Greičiau atvirkščiai – nors ir prisipažįsta jaučiantys nerimą ir nuovargį, niekur trauktis neketina ir nuoširdžiai šypsodamiesi kviečia išgerti karštos kavos ar arbatos.
Užfiksavo smurtą
Buvęs emigrantas, 8 metus praleidęs Kanadoje bei Airijoje, tikybos mokytojas Viktoras Narvilas iš Klonio gatvės nesitraukia jau vienuoliktą parą ir žada būti čia tol, kol pagaliau mergaitė bus palikta ramybėje.
Kaip tik V. Narvilas buvo tas žmogus, kuriam visai atsitiktinai pavyko patekti į Kedžių namus ir nufilmuoti visišku fiasko pasibaigusį teismo sprendimą perduoti mergaitę motinai Laimutei Stankūnaitei. Dabar V. Narvilo užfiksuoti vaizdai jau pasklidę internete. Labiausiai jis gailisi, kad nepavyko nufilmuoti, kaip apsaugininkas smogė į veidą Audronei Skučienei. „Stovėjau šone ir to neužfiksavau – tiesiog netikėjau, kad galima iš jėgos trenkti moteriai. Manau, kad tą vaizdą užfiksavo paskui mane į namą įsprukęs vienos televizijos laidos žinių operatorius, tačiau viešai tas vaizdas kažkodėl nebuvo išplatintas“, – pasakojo neseniai įkurtos politinės partijos „Drąsos kelias“ koordinatoriumi tapęs V. Narvilas.
V. Narvilas sakė ne tik nuolatinėmis maldomis palaikantis Kedžių šeimą – esąs pasirengęs daryti ką tik prireiks, kad mergaitė liktų pas globėją Neringą Venckienę. „Aš turiu tėvus ir vaikus ir juos saugau. Aš ginu savo vaikus, jie gina mane. Mes privalome saugoti šeimas ir vaikus, juk tai visa ko pagrindas. Kaip tik dėl šios priežasties ir esu čia, Klonio gatvėje. Kai šitaip skriaudžiamas vaikas – tiesiog neįmanoma nepadėti ir likti abejingam“, – įsitikinęs V. Narvilas. Jį ypač piktina savo pozicijų nepareiškiantys politikai. „Vos 14 ar 15 parlamentarų išdrįso pasisakyti. Ir net jeigu jie pasisakė prieš mus, L. Stankūnaitės naudai – geriau jau taip, negu visiškai tylėti. Kokie jie tautos išrinktieji, jeigu neturi savo pozicijų, nenori jų ginti, nenori padėti juos išrinkusiems žmonėms?..“ – stebėjosi V. Narvilas.
Džiaugiasi vieningumu
V. Narvilas džiaugiasi žmonių vieningumu ir sako tikintis, kad pagaliau lietuviai tampa sąmoningesni. „Juk mums ant galvų pilama tokia melo lavina, tačiau čia atvažiavusieji ir kiti, kurie mus palaiko, nors ir negali būti čia, pagaliau supranta, kas ir kaip yra iš tikrųjų“, – sakė V. Narvilas ir pasakoja apie į Klonio gatvę iš įvairių Lietuvos kampelių atskubančius žmones. Štai neseniai gatvėje pasirodęs vaikinas iš kaimo apsiverkė ir įteikė L. Kedienei gėlių, dar vieni uteniškiai praleido gatvėje visą savaitę, kiti pakeleivingais automobiliais buvo atvykę iš Šiaulių. „Žmonės vieningi ir nors atrodo, jog čia mūsų nėra tiek daug – naktimis lieka 30–40 žmonių, – prireikus kiekvienas iš jų galėtų paskambinti dar bent 7–8 žmonėms, kurie viską metę atskubėtų į pagalbą. Mes nežinome, kaip viskas vyks – ar mergaitė vėl bus plėšoma, ar šįkart bus pasitelktos kokios nors gudrybės. Neturime ir jokio veiksmų plano, kaip elgsimės, net jeigu, anot sklandančių kalbų, pultų kariuomenės būrys, bet tikime, kad čia būname ne šiaip sau ir iš tiesų galėtumėme apginti mergaitę“, – sakė V. Narvilas. Anot jo, protingiausia išeitis būtų, jeigu antstolė Sonata Vaicekauskienė tiesiog parašytų, jog teismo sprendimo įvykdyti neįmanoma, nes mergaitė nenorinti gyventi su motina, ir vaikas pagaliau būtų paliktas ramybėje.
Palaiko emigrantai
Susirinkusieji nepamiršta pasidžiaugti ir emigrantų palaiklymu. Anot jų, tautiečiai jau buvo susirinkę piketuoti prie Londono, Čikagos, Dublino, Mančesterio ir kitur esančių Lietuvos Respublikos atstovybių. „Ten sunkiai dirbantys ir toliau nuo centro gyvenanatys žmonės netingi važiuoti kelis šimtus kilometrų iki Londono vien tam, kad palaikytų mus ir atkreiptų dėmesį, kokie baisūs dalykai vyksta jų gimtinėje. Tokiais neabejingais žmonėmis tiesiog negali nesidžiaugti“, – patikino V. Narvilas.
Beje, emigrantai ne tik rengia piketus, bet ir parūpina susirinkusiesiems Klonio gatvėje picų – perveda pinigų į picerijos sąskaitą, o jos darbuotojai, nešini karštomis picomis, atskuba į Klonio gatvę. Maisto susirinkusiesiems netrūksta – jo parūpina juos palaikantys žmonės. Štai viena senyva Kauno rajono gyventoja kasdien verda sriubą, o du jos sūnūs karštos sriubos katilus automobiliais atgabena į Klonį.
„Viskas čia sunešta pačių žmonių – ir malkos, ir palapinė, ir maistas, ir visi kiti reikalingi dalykai. Kartais būna net nejauku imti, bet štai neseniai žmonės atvežė du dujinius katilus ir net nesileido į kalbas“, – pasakojo kone ilgiausiai Klonio gatvėje prabuvęs kaunietis verslininkas Renaldas Ščiglinskas, kurio rūpesčiu daugelis Klonio gatvę gali stebėti per kompiuterius nė neišėję iš namų – jis suorganizavo tiesioginę transliaciją internetu.
„Ne kartą sakiau ir dar pasikartosiu – jokių pinigų mes nerenkam, jokių sąskaitų neatidarinėjam. Net čia atėjusiems ir siūlantiems finansinę paramą atsakome, kad pinigų mes neimsime, tad žmonės prisideda maistu ar reikalingais budėtojams daiktais. Visos tos kalbos apie pinigus ir sąskaitas – provokatorių skleidžiami gandai“, – sakė R. Ščiglinslas. Anot jo, provokacijų pasitaiko, bet niekas jų nesureikšmina. „Būna, į gatvę atklysta koks provokatorius, savo kalbomis bandantis sukelti šurmulį, kiti pasirodo nešini alumi, bet iškart būna palydimi iš Klonio. Mes čia ne „baliavoti“ susirinkom“, – pabrėžė R. Ščiglinslas.
Ne „patvoriniai“
Pats R. Ščiglinskas Klonio gatvėje jau porą metų. „Dar esant Drąsiui gyvam stebėjau jo kryžiaus kelius dėl savo vaiko ir negalėjau tai kovai likti abejingas, todėl ir esu čia ir niekur nežadu trauktis“, – tikino R. Ščiglinskas, ne kartą susilaukęs ne pačių gražiausių epitetų ir raginimų geriau pasirūpinti savo šeima. „Man viskam užtenka laiko – ir šeimai, ir darbui. Vadovauju įmonei ir būti čia suspėju, – sakė R. Ščiglinskas. – Gerai, kad galiu leisti sau dirbti būdamas ne darbo vietoje, o tvarkydamas reikalus internetu. Daugelis čia susirenka jau po darbų arba turi prašyti laisvadienių“.
R. Ščiglinskas piktinasi vis pasigirstančiais kaltinimais, kad prie Kedžių namų esą susirinkę „patvoriniai“ – veltėdžiai, bedarbiai ir šiaip nevykėliai. „Nėra čia nei veltėdžių, nei benamių. Tiesa, keletas jų ateina pavalgyti – bet argi gaila pasidalinti? Tarp budinčių žmonių yra nemažai verslininkų, gydytojų, pedagogų. Yra ir studentų bei pensininkų, bet kodėl jie „patvoriniai“? Tai žmonės, kurie turi savo poziciją, idealus, tikėjimą ir visa tai gina“, – įsitikinęs R. Ščiglinskas.
„Tik visa sukilusi liaudis gali ką nors pakeisti šitoje valstybėje, nes dabar čia darosi baisūs dalykai“, – R. Ščiglinskui pritarė marijampolietė Vilma K. Ji sakė čia apsilankiusi ne pirmą kartą ir dar atvyksianti, kada tik galėsianti. „Viešai skelbiama, kad N. Venckienė yra Lietuvos bėda ir pūlinys. Kaipgi šitaip galima sakyti, kai patys korumpuoti valdininkai, teisėsaugininkai ir visas klanas yra visiškai supuvęs. Nežinau, ar čia susirinkusi saujelė pajėgi pakeisti susidariusią padėtį, bet juk viskos permainos turi nuo kažko prasidėti“, – svarstė Vilma K.
Išreiškė padėkas
Budėtojams ne kartą padėkas išreiškė ne tik N. Venckienė, A. Skučienė, V. Kedys (prisipažino besijaučiantis saugiau, kai už lango mato padėti pasirengusius žmones), bet ir pati mergaitė. „Kai kiti kalba, jog mergaitė tiesiog įkalinta Venckų namuose, tai sukelia juoką – ji linksma ir laiminga laksto su draugais po kiemą – prieina prie kiemo vartų ir mus pašnekinti – sako, kad nori, jog čia liktume. Smagu ją žvalią ir guvią, po baisių įvykių jau atsigaunančią, matyti“, – sako prie statinės besišildantys budėtojai.
„Džiaugiamės, kad žmonės čia. Tikime, kad jie mums pagelbės ir nepaliks bėdoje. Nors name įrengėme vaizdo kameras, kad jeigu dar kartą būtų bandomas pakartoti kovo 23-iosios scenarijus, viskas būtų užfiksuota, vis tiek daugiausiai vilčių dedame į šiuos neabejingus žmones“, – sako A. Skučienė, dažnai ateinanti pasišnekėti su budinčiais žmonėmis, pasidalyti naujienomis. „Kol kas visiskai nieko nežinome. Gyvename laukimu, bet kurią akimirką gali viskas pasikeisti“, – sakė A. Skučienė.
Garliava (nuotr. V. Bivainio)
Mergaitę saugantys budėtojai nuo šalčio ginasi susėdę prie statinėse kūrenamų laužų (nuotr. V. Bivainio)
G. Poteliūnaitė
