„Jau antra birželio pusė ir, pagal gamtos kalendorių, tai turėtų būti metas šienapjūtės lietums, kurie, kaip taisyklė, dažnai užsitęsdavo iki Joninių. Šįmet, turbūt, jau „skolon“ lijo gegužę ir birželio pradžioje, todėl vietoj būdingo vėsesnio ir lietingesnio laikotarpio ateinančiomis dienomis mūsų laukia karščiai. Pastaraisiais metais birželio mėnesiai jau ne kartą buvo anomaliai šilti arba pasižymėjo stipriomis karščio bangomis.
Pernai, kaip tik tokiu metu, Klaipėdoje buvo fiksuotas absoliutus paros oro temperatūros maksimumas – 32,3 °C (birželio 18 d.), o per mėnesį buvo net 18 dienų, kai aukščiausia oro temperatūra viršijo 30 °C. Užpernai aukščiausia oro temperatūra siekė 31–36 °C, o birželio 12 d. buvo pasiektas naujas birželio mėnesio karščio rekordas – 35,7 °C (Kaišiadorys). 2018 m. birželio antras dešimtadienis buvo net 3,1°C šiltesnis už daugiamečius duomenis, nors stiprių ir ilgalaikių karščių ir nebuvo.
Karščiai Lietuvoje beveik išimtinai susiję su tropinio oro įsiveržimais į Baltijos regioną ar net visą šiaurinę Rytų Europos dalį. Karščiams laikytis Lietuvoje dabar yra palankus didelio masto termobarinis laukas virš Europos. Visų pirma – tai šiltas aukštuminis gūbrys virš šiaurės rytinės Europos dalies ir aukštuminis slėnis virš Vakarų Europos. Tokia dviejų aukštų ir mažai paslankių barinių sistemų sąveika sukuria, kad ir nestiprų, tačiau oro srautą iš pietų ir pietvakarių, nuo vakarinės Viduržemio jūros ir šiaurės vakarinės Šiaurės Afrikos dalies, į pietinę Skandinaviją ir Baltijos regioną.
Dar viena nejudri, atkirsta nuo poliarinio baseino žemo slėgio sritis laikosi virš Juodosios jūros ir pietinės Ukrainos dalies. Ši sritis užtikrina šilto kontinentinio oro prietaką beveik į visą Rytų Europą ir visai neseniai lėmė labai nebūdingas šiam laikotarpiui stiprias liūtis Krymo pusiasalio rytinėje dalyje. Pavyzdžiui, Kerčėje per birželio 16 d. iškrito 82 mm kritulių – tai 1,5 karto viršija mėnesio normą.
Į vidutines platumas įsiveržusios tropinės oro masės horizonatalūs matmenys paprastai keletą kartų mažesni už poliarinių oro masių. Tačiau ši tropinė masė per artimiausią parą apims didelius plotus Europoje: nuo Pietų Prancūzijos pietvakariuose iki Vidurio Volgos regiono šiaurės rytuose.
Jos išplitimo ribas gerai parodo 12 °C izoterma 850 hPa lygyje (maždaug 1,5 km aukštyje), tačiau pati oro masė labai nevienalytė. Ten, kur ji drėgnesnė – karštis juntamas stipriau, o ten, kur ji sausa – net ir +30 °C karštis atrodo nesunkiai pakeliamas. Oro temperatūra 850 hPa lygyje virš Lietuvos ir toliau kils: nuo 12 °C šiandien iki 15–18 °C ateinantį antradienį ir trečiadienį.
Tokia temperatūra paribio sluoksnio viršutinėje riboje, esant mažai debesuotiems orams, glaudžiai susijusi su ekstremaliai aukšta priežemio sluoksnio oro temperatūra. Todėl šiandien maksimali oro temperatūra 30 °C ribą pasieks tik vietomis, o rytoj – daugelyje Lietuvos rajonų. Dar laipsniu kitu šilčiau numatoma sekmadienį (31–33 °C), tačiau sekmadienį dėl silpstančio anticiklono rytuose į Lietuvą atslinks drėgnesnė tropinės oro masės dalis iš pietryčių. Dėl to popiečio valandomis padidės konvekcinis debesuotumas, kai kur net gali trumpai su perkūnija palyti, bus tvanku.
Kitos savaitės pradžioje didžiausi karščiai numatomi šiaurės vakariniuose Rusijos rajonuose (Tverės, Pskovo, Novgorodo ir Leningrado sritys) bei pietrytinėje Suomijos dalyje – iki 35 °C. Kai kurie skaitmeniniai modeliai prognozuoja net iki 38 °C, tačiau jų patikimumas nedidelis. Lietuvoje kitos savaitės pirmoje pusėje taip pat išliks karšti orai, o maksimali dienos oro temperatūra priklausys nuo debesuotumo ir kritulių.
Tikėtina, kad temperatūra svyruos 28–34 °C intervale. Taip pat, numatoma, kad daugelyje rajonų nakties temperatūra nekris žemiau 20 °C – taigi susidarys tropinės naktys. Ekstremaliai aukšta oro temperatūra dieną ir tvankios (tropinės) naktys labai nepalankios vyresnio amžiaus žmonėms, bei sergantiems širdies kraujagyslių ligomis.
Karščių pabaigos galėtume laukti tik apie Jonines (jų išvakarėse), tačiau kol kas šių prognozių patikimumas tik šiek tiek didesnis, negu atsitiktinių. Nepaisant ekstremalių sąlygų, kurios galėtų sukelti stiprią sausrą – šįmet, matyt, bent kol kas mes jos išvengsime. Saugokime savo sveikatą, dienos metu kuo mažiau būkime saulėkaitoje, pastoviai vėdinkime ir drėkinkime patalpas. Karšti orai Lietuvoje paprastai yra ne ilgalaikiai, todėl tikėtina, kad po ekstremalaus laikotarpio ateis vėsesni orai“, – apžvalgoje rašo G. Stankūnavičius
