Žiedadulkių alergija gali išvystyti astmą. Apskaičiuota, kad iki 2025 metų 50 proc. žmonių kentės nuo įvairių alergijų. 10 mln europiečių, jaunesnių, nei 45 metų serga astmą, šios ligos gydymas Europai kainuoja 17,7 milijardų eurų per metus.
Olga Ritenberga iš Latvijos universiteto tiria žiedadulkių kaitą Europoje bei priemones. Jos manymu, pavojingiausias medis Šiaurės ir Baltijos šalims yra beržas, nes jis sukuria labai daug žiedadulkių. Tam pritaria ir kiti mokslininkai.
„Beržo žydėjimas sukelia vieną didžiausių pavasario žiedadulkių apkrovų. Beržo šakeles su besiskleidžiančiais lapeliais žmonės nešasi namo. Tačiau kartu skleidžiasi ir žirginėliai, kurie tas žiedadulkes barsto, tai reikėtų tiems žirginėliams neleisti skleistis ir nurinkti”, – kalbėjo profesorė dr. Inglrida Šaulienė iš Šiaulių universiteto.
Žydėjimo etapai
Lietuvoje egzistuoja trys žydėjimo etapai, jie prasideda pavasarį, bet jau žiemą galime pamatyti žiedadulkių atskriejusių iš kitų valstybių.
„Yra trys pagrindiniai etapai, jie dengia kažkiek vienas kitą, bet jei žiūrime metinį piką, tai labai skirtingai tos žiedadulkės pasirodo. Esame užfiksavę lazdyno žiedadulkių ir sausio mėnesį, nes žiedadulkės yra linkusios nuskristi ten, kur joms patinka. Taigi užfiksuojame žiedadulkes Lietuvoje, nors jos būna atkeliavusios iš kitur. Paskui pas mus apie kovo vidurį pradeda žydėti lazdynas, alksnis, beržas, gluosnis, tuopa, kadagys, tuja, eglė ir pušis. Ir dabar galime matyti, kai po ilgo laiko iškritęs lietus aplink balų pakraščius, nutekėjimo vietas sudaro gelsvą plėvelę susidariusią būtent nuo žiedadulkių kiekio ore. Ypač jei šalia nešienauta pieva”, – sakė profesorė.
Pasak jos, kai medžiai baigia žydėti apie birželio pradžią, tada jau pradeda žydėti žoliniai augalai, dabar ir yra šis periodas.
„Iš žolinių augalų dabar daugiausia žydi žolės, tai gali atrodyti keistai, bet žolėms priskiriame būtent tuos vejos augalus. Pas mus vejose pasitaiko ir kitokių augalų, tokių kaip rūgštynės, kietis, balanda, dilgėlės kažkur po medžiais, tai irgi yra žoliniai augalai, bet jie priskiriami piktžolių grupei ir jų žydėjimas intensyvesnis būna nuo liepos mėnesio ir baigiasi istorija pas mus, kai paskutinius žolynus nešame į bažnyčią per žolinę, rugpjūčio 15 dieną, tai kaip ir žydi paskutiniai augalai”, – dėstė prof. dr. I. Šiaulienė.
Oro tarša ir žiedadulkės
Temperatūra yra pagrindinis dėmuo, reguliuojantis medžių vegetacines fazes.
„Esant didesnei anglies dvideginio koncentracijai (CO2), augalai greičiau auga, gamina daugiau vaisių ir išleidžia daugiau agresyvių žiedadulkių. Sieros dioksido (NO2) poveikis sukelia žiedadulkių alergijos paūmėjimą ir sustiprina plaučių uždegimą. Bendras žiedadulkių kiekis ore auga”, – sakė O. Ritenberga.
Daugelio medžių ir piktžolių augimo sezonas prasideda anksčiau ir trunka ilgiau, alergijos sunkumą veikia gamybos pasikeitimai ir alergenų kiekis žiedadulkėse.
Pati didžiausia žiedadulkių koncentracija užfiksuojama gegužės mėnesį.
„Tuomet būna toks kokteilis viso, ko gražaus. Gegužės mėnesį žydi ir beržas, ir gluosnis, ir klevas, ir ąžuolas, nors dažnai žmonės galvoja, kad ąžuolas visai nežydi taip pat pradeda jau vienoje kitoje vietoje žolės žydėti”, – mini profesorė.
Kaip palengvinti sau gyvenimą?
Svarbu pasirūpinti savimi ir vengti kontakto su žiedadulkėmis, nebūti atidarytais langais, pasikeisti rūbus.
„Geriausia apsisaugojimo priemonė yra užsidėti kaukę ant veido, tokią kokią dėvi stomatologas, arba gydytojas. Rytų šalyse, Azijoje tai gana populiaru. Per žydėjimo sezoną, kai žydi jiems būdingi, tipiški augalai, tai galima pamatyti nemažą kiekį žmonių, kurie vaikšto su tomis kaukėmis, nes į darbą reikia eiti, norisi jaustis gerai, produktyviai dirbti. Bet žiedadulkės geros tuo, kad galima vengti kontakto. Nepatartina atsidaryti langų važiuojant automobiliu, darbe, išsiplauti nosį, vaikščiojate surištais plaukais, skalbinių nedžiauti lauke, parėjus iš lauko, pasikeisti rūbus iš karto. Egzistuoja daugybė panašių dalykų, kurie leidžia išvengti žiedadulkių”, – pataria profesorė.
Naktį žiedadulkių kiekis išlieka panašus, kaip ir dieną, todėl nereikėtų galvoti, kad naktį žiedadulkių ore nebėra.
„Turime atlikę tyrimą, kelintą valandą daugiausia žiedadulkių, tai labai priklauso nuo rūšies, bet jos pasiskirsto labai panašiai, vakare jų yra mažiau, dėl to, kad žiedadulkės nemėgsta drėgmės, jos skraido, joms reikia šilto oro, bet, kai viską apskaičiuoji, pastebi, kad pasidalina daugmaž vienodai”, – mini prof. dr. I.Šiaulienė.
Prieš išvykstant į kitą šalį, taip pat svarbu pasidomėti, koks augalas tuo metu ten žydi.
„Jei išvažiuojate į kitą šalį, Ispaniją, Prancūziją, tai ten žydi alyvmedis, kurio visai nėra Lietuvoje, o pasirodo tu esi alergiškas jam ir nesupranti iš kur ta alergija, iš kur tas stresas. Jei visai nesupranti su kuo tai susiję, tai gali pasinaudoti žiedadulkių dienoraščiu, internete, galima rasti prieigą, kurioje mes kaip mokslininkai teikiame savo duomenis”, – prof. dr. I.Šiaulienė.
Informaciją apie žiedadulkes galite sekti patys
Žmonės gali naudotis žiedadulkių dienoraščiu.
„Tai yra žmonėms būtent tai minutei Lietuvoje sukurta informacija. Žmogui papildomai nieko nereikia daryti, ieškoti ir žiūrėti, kiekvienas gali iš savo kompiuterio pasitikrinti, kokios žiedadulkės yra ore”, – kalba prof. dr. I. Šaulienė.
Tinklalapyje polleninfo.org galite pasitikrinti, kokie augalai žydi ir kokios žiedadulkės sklando Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse. Europos mokslininkų nemokamai teikiama paslauga – Žiedadulkių dienoraštis gali padėti suprasti, kokią įtaką Jūsų sveikatai turi ore sklandančios žiedadulkės.
Pagrindinė Jūsų užduotis – kasdien pildyti alergijos sukeltus simptomus. Dienoraštis Jūsų duomenis nenutrūkstamai sieja su visos Europos žiedadulkių duomenų baze. Jums vaizdingai pateikiama informacija apie žiedadulkių įvairovės ir kiekio ore reikšmę pojūčių stiprumui. Ši informacija gali būti naudinga einant pas gydytojus.
