Kitoms rūšims įsikurti leidžia klimato kaita
Pasak Almanto Kulbio, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtos skyriaus vedėjo, klimato kaita yra ilgalaikis procesas trunkantis ne vieną dešimtmetį.
„Klimato kaita ilgalaikis procesas, nėra taip, kad mūsų karta jau pajaus kažkokius ilgalaikius pasikeitimus. Gyvūnai yra žymiai geriau prisitaikę, nei žmonės, todėl ir prie klimato kaitos jie linkę prisitaikyti. Galbūt galima būtų pasakyti, kad tos rūšys, kurioms reikia vėsesnio oro, jaučiasi blogai, prasčiau dauginasi, bet Lietuvoje turime ir stepinių rūšių, kurios prisitaikę prie karštų vasarų. Augalų pasaulyje yra dar paprasčiau, Lietuvoje yra stepinių pievų fragmentų, kuriems tinka šiltas oras. Tokie augalai bei gyvūnai jaučiasi geriau, kai toks šiltesnis oras, ir jie tikrai spėja subrandinti vaisius ir tie augalai auga, lygiai kaip ir gyvūnai gyvena puikiai tokiu oru”, – teigė A. Kulbis.
„Klimato kaita yra, jos niekas neneigia, tačiau tas kitimas labai lėtai vyksta, kai pasidaro šilčiau vienu laipsniu, tai yra labai nedaug, bet tai labai juntama, nes tai paveikia ir augalų vegetaciją ir gyvūnų gyvenimą ir netgi augalo augimo trukmę. Jei augalas augą tam tikrą dienų skaičių, nuo sudygimo iki sėklų subrandinimo iki nunykimo, jeigu tai išsiplečia, tai vėlgi gamtoje kitos sąlygos prasideda, tas pats ir su gyvūnų gyvenimu. Vieni susilaukia, ne vienos o dviejų kartų palikuonių, kaip paukščiai, ir plinta tam tikros rūšys. Arba atkeliauja tam tikri augalai, kurie yra nepageidaujami ir jie puikiai įsikuria, radę tam tikrą aplinką. Tuomet jos gali tapti invazinėmis, tos rūšys. Taigi gamtos pasaulyje tas klimato šiltėjimas pasireiškia va tokiais požymiais. Pas mus tos rūšys atrandamos atkeliavusios iš pietų. Tiek augalų, tiek gyvūnų.”, – pasakojo gamtininkas.
Šakalai jau Lietuvoje
Lietuvos teritorijoje yra keliolika invazinių gyvūnų. Kanadinė audinė, Paprastasis meškėnas, ar Mangustas, kitaip usūrinis šuo, jis Lietuvoje pirmą kartą pastebėtas 1948 m. Utenos ir Ignalinos apylinkėse, kuris matyt, čia pateko iš kaimyninių respublikų ir paplito visoje Lietuvos teritorijoje. Prieš tai jis buvo paplitęs Rytų Azijoje, Usūrio, Amūro kalnai. Jis ėda pagedusią žuvį, maitą, įvairias uogas, žiemą puola ondatras, išdrasko jų namelius.Vienintelis iš šuninių šeimos žiemą užmiega ilgesniam laikui, jeigu blogos oro sąlygos – pūgos, žvarbūs šalčiai.
„Gyvūnų yra net keliolika invazinių rūšių, tai turime Lietuvoje ir krabą, ir yra žuvys grundalai, ir mangutai, ir meškėnai, kuriuos mes laikėme egzotine rūšimi. Dabar jau jie įrašyti į invazinių rūšių sąrašą. Yra pastebėti ir šakalai Lietuvos teritorijoje, jau medžiotojai yra ir nušovę šakalų, dar kol kas jie neįtraukti į invazines rūšis, bet kas žino, jeigu keičiantis klimatui jie prigis, tai gali jų ir daugiau atsirasti. Daugelis juos maišo su lape, galbūt jie atkeliaus į Lietuvą ir pradės veistis, o kažkada iš knygų žinojom šakalą vos ne kaip pietų kraštų gyvūną”, – kalbėjo A. Kulbis.
Augalų pasaulyje taip pat gausu pasikeitimų
Lietuvoje yra ir augalų atėjūnų, kurie gali yra naikinami, kaip nereikalingi. Lietuvoje paplito Uosialapis klevas, Muilinė guboja, Varpinė medlieva bei kiti augalai. „Iš augalų visi žino Sosnovskio barštį, kurį jau dabar užsimota naikinti valstybiniu mastu, nors nebesitikima, bet užsimota. Atsirado Bitinė sprigė, kuri yra ateivė iš pietų. Tai labai gražus augalas, auga didžiųjų upių pakrantėse, bet jau migruoja ir mažesnių upelių krantais, tai ji pavyzdžiui, tikrai prieš keliasdešimt metų Lietuvoje buvo itin reta, jos nebūdavo, o dabar nuėjus į bet kurią vietą prie Neries, Bitinę sprigę galime pamatyti, tai toks aukštas augalas raudonais gražiais žiedais”, – teigė A. Kulbis.
Paukščiai prisitaiko prie klimato kaitos
Paukščiai naudodamiesi savo gamtos duotais instinktais sukeltų netikėtų pavasario šalčių išvengia, skrenda, kur daugiau maisto.
„Klimato kaita paankstina pavasarį. Yra kalbama, kad atskrenda paukščiai labai anksti, į mūsų kraštą, pavasarį, ar netgi vasario mėnesį, kai dar neturėjo atskristi ta paukščių rūšis, bet po to staiga atšąla ir tariamai paukščiai labai nukenčia. Iš tikrųjų, paukščiams nėra taip sunku paskristi vėl šiek tiek į pietus, kur oras nėra toks vėsus, jie randa maisto ir pas mus. Tarkim, kai jie per anksti sugrįžta, tuomet užsninga sniegas, tai galbūt vienas kitas pražūsta, na, bet šiaip, didžioji dalis, tai nebadauja, vėl pasitraukia 300 km į pietus, o paskui vėl sugrįžta. Bet vėlgi, tai nėra jų išmąstymas, jų kažkoks sprendimas, o jų instinktai, kuriais jie vadovaujasi”, – teigė gamtininkas
