Tarp 197 pasaulio valstybių, per kelias pozicijas atsilikdama nuo Estijos, tačiau aplenkdama Latviją, Lietuva yra 31 indekso vietoje. Ir nors yra kur tobulėti, ekspertai pripažįsta, kad per pastarąjį dešimtmetį mūsų šalies įvertinimas vis gerėja, o tai rodo, kad klimato kaitos politika formuojama ir įgyvendinama pasirenkant teisingas kryptis ir veiksmus.
Turi grėsmių, tačiau yra pasiruošusi klimato atšilimui
Geriausiai pasiruošusią visuotinio atšilimo iššūkiams ekspertai įvardijo Norvegiją. Po jos rikiuojasi Naujoji Zelandija. Švedija, Suomija ir Danija. Prasčiausi įvertinimai skirti Čadui, Burundžiui, Eritrėjai, Centrinės Afrikos Respublikai ir Kongo Demokratinei Respublikai.
Vertindami įvairias pasaulio valstybes, mokslininkai rėmėsi dviem parametrais – klimato šiltėjimo pavojumi bei šalies galimybes susidoroti su gresiančiomis problemomis, o iš viso tyrime vertinti tokie veiksniai kaip valstybės gamtinės sąlygos, geriamojo vandens ir maisto prieinamumas, ekonomika, sveikata, gyvenamosios erdvės, infrastruktūros tinklas ir kt.
Nuo 1995 m. vertinama Lietuva per du dešimtmečius iš 39 vietos pakilo į 31-ąją ir tai rodo didelę šalies pažangą . Vertindami mažiausiai dėl klimato kaitos pažeidžiamas šalis, ekspertai Lietuvai skyrė 56 vietą tarp visų valstybių, o pagal pasirengimą atlaikyti klimato kaitos pavojus- 27 vietą.
Mokslininkai įvardijo tris rizikas, kurioms Lietuvoje dar skiriama per mažai dėmesio, tai – maliarijos pavojaus šalyje pokyčio prognozės, aktyvesnis dalyvavimas tarptautiniuose aplinkosaugos forumuose ir diskusijose bei priklausomybė nuo importuojamos energijos. Pabrėžta, kad pasirengimo atlaikyti klimato kaitos pavojus mūsų šalyje reikalingas didesnis dėmesys socialinio pasirengimo inovacijoms.
Kiti veiksniai, tarp kurių per klimato kaitos prizmę vertinta verslo aplinka, politikos formavimas ir įstatymai, kokybės kontrolė ir kt., įvertinti gana teigiamai.
Kartu su pasiekimais – ambicingi tikslai
Toks Lietuvos vertinimas tarptautiniame reitinge nestebina klimato kaitos politika besirūpinančių specialistų. Nors tobulėjimui erdvės visada yra, tačiau pasiekti rezultatai – akivaizdūs.
Pavyzdžiui, įgyvendindama įvairias priemones, Lietuva jau prieš keletą metų, 2012-aisiais, išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažino 56 proc. (lyginant su 1990 m. lygiu).
Nuolat rūpinamasi ir atsinaujinančiais energijos ištekliais: šioje srityje Lietuva jau prieš du metus praktiškai pasiekė tai, ką buvo įsipareigojusi padaryti iki 2020 m. Tai – 23 proc. atsinaujinančių išteklių energijos šalies bendrajame galutiniame energijos suvartojime.
Pasak Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėjos Stasilės Znutienės, 2013 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame galutiniame elektros energijos suvartojime pasiekė 13,14 proc., iš kurių - 42 proc. sudarė vėjo, 36 proc. vandens, 19 proc. kietojo biokuro ir 3 proc. saulės - energija.
„Siekiant įgyvendinti tarptautiniuose ir Europos Sąjungos (ES) teisės aktuose Lietuvai nustatytus klimato kaitos švelninimo tikslus, įgyvendinami 2012 m. lapkričio mėn. Seimo patvirtintoje Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje nustatyti privalomi trumpalaikiai išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslai iki 2020 m.: pasiekti, kad ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais (ATL) sistemoje dalyvaujančiuose sektoriuose emisijos neviršytų 8,53 mln. t CO2 ir ES prekybos ATL sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose vykdyti metinius išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio tikslus ir 2020 m. neviršyti 15,46 mln. t CO2 limito, toliau didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrame galutiniame energijos suvartojime iki 2020-ųjų“, – sako specialistė. Planuojama, kad tokių išteklių dalis centrinio šildymo sektoriuje galėtų didėti beveik dvigubai – nuo 38 proc. iki 70 proc., o elektros energijos suvartojime – nuo 13,14 proc. iki 21 proc.
„Iki 2020-ųjų Lietuva turi užsibrėžusi ir energijos efektyvumo tikslus – planuojama sutaupyti 8100 MGh ir tai visai neblogai sekasi - iki 2013 m. jau yra sutaupyta 1800 WGh“, - pabrėžė Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja.
