Kovotojai už gamtą į Glazgo klimato konferenciją COP26 susirinkusius lyderius laido kritikos strėles, kad šiame istoriniame renginyje kol kas daugiau žodžių negu darbų. Ypač po to, kai Indija – trečia pagal išmetamo anglies dvideginio kiekį valstybė – paskelbė planuojanti tapti klimatui neutrali tik 2070 metais.
„Nustokite žaisti žaidimus su klimato krize. Ši konferencija – tai didelis cirkas, kuriame daug žodžių, bet kur veiksmai? Klimato krizė – pati didžiausia pasaulio problema, kuri paveiks milijonus žmonių kiekvienoje šalyje, ir kol kas nematome jokio progreso“, – kalbėjo aktyvistas Chris Venables.
Savo ruožtu karalienė Elžbieta II diplomatiškai ragina lyderius pamiršti politinius interesus ir tiesiog susivienyti dėl mūsų planetos.
„Aš tikiuosi, kad ši konferencija bus viena tų retų progų, kai kiekvienas jūsų tiesiog pakils aukščiau politikos ir parodys tikrą lyderystę. Žinoma, tokių veiksmų naudos mes jau nepamatysime – niekas negyvena amžinai. Bet darome tai dėl mūsų vaikų ir tų, kurie eis jų žingsniais“, – sakė ji.
Vis dėlto šiandien pasaulio lyderiams pavyko susitarti bent dėl vieno itin svarbaus dalyko. 110 šalių pasirašė susitarimą, kuriuo žada iki 2030-ųjų sustabdyti miškų naikinimą. Ant jo parašą suraitė ir Brazilija, iškirtusi didelę dalį Amazonės atogrąžų miškų. Anot mokslininkų, medžių kirtimas ženkliai prisideda prie šiltnamio efekto, nes sunaikinti miškai nebegali sugerti didelio kiekio anglies dioksido.
„Šalių, kurių teritorijose yra apie 85 procentai pasaulio miškų, lyderiai priėmė šį labai svarbų įsipareigojimą. 110 lyderių – daugiau nei bet kada iki šiol – sutarė ginti mūsų miškus“ – Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas.
Naujajai miškų apsaugos iniciatyvai šalys įsipareigojo skirti beveik 20 milijardų dolerių valstybinių ir privačių lėšų.
„Tai pirmas toks ambicingas planas, tačiau su vyriausybe ir Kongresu dirbsime, kad įsteigtume devynių milijardų dolerių fondą miškų išsaugojimui ir atkūrimui“ – sakė Jungtinių Amerikos valstijų prezidentas Joe Bidenas
Savo ruožtu Prezidentas Gitanas Nausėda Glazge pažadėjo, kad, ženkliai mažindama išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, per ateinančius 30 metų Lietuvos ekonomika taps neutrali klimatui.
„Turime ambicingą tikslą sumažinti ją 70 procentų iki 2030 m. ir pasiekti klimato neutralumą iki 2050 m. Turime įdomios patirties, kuria galime pasidalinti su kitomis valstybėmis. Tai yra šilumos ūkio transformacija, perėjimas link biomasės platesnio naudojimo, kas galėtų būti naudinga ir dabartinių aukštų energijos kainų kontekste“, –nurodė jis.
Antras svarbus šios dienos pasiekimas – daugiau nei 80-ies šalių pasiektas sutarimas iki 2030-ųjų 30-čia procentų sumažinti išmetamų metano dujų kiekį. Anot lyderių, tai bus viena efektyviausių priemonių, padėsiančių siekti tikslo, kad pasaulio klimatas iki šio šimtmečio pabaigos atšiltų ne daugiau kaip 1,5 laipsnio.
