Ką reiškia CO2 biudžetas?
Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (TKKK) penktojoje savo vertinimo ataskaitoje, kuri pasirodė pernai, patvirtina, kad klimato kaita įgauna pagreitį dėl žmogaus vykdomos veiklos. Tai reiškia, jog į aplinką patenka didelis kiekis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), kurių viena pagrindinių sudedamųjų dalių – CO2. Mokslininkai sutaria, jog norint išvengti katastrofos, didžiausias temperatūros pokytis gali būti 2°C.
CO2 biudžetas – tai anglies dioksido ekvivalentu emisijų kiekis, kuris dar gali patekti į aplinką, kad pasaulinė temperatūra nepakiltų daugiau nei 2°C. Paskaičiuota, jog emisijos negali viršyti 1000 gigatonų, tačiau remiantis TKKK penktąja vertinimo ataskaita jau dabar pasaulis yra išnaudojęs apie 52 procentus turimo CO2 biudžeto t. y. 531 gigatonas. Jei emisijų kiekis nemažės paskaičiuota, kad biudžetas bus viršytas per maždaug 30 metų.
Kas mūsų laukia iššvaisčius CO2 biudžetą?
Mokslininkai mus nuolatos informuoja apie kylantį vandens lygį, dėl kurio auga potvynių ir audrų skaičius bei stiprumas. Dėl šiltėjančio klimato intensyvėja ir daugėja sausrų bei daugėja gaisrų miškuose. Kai kuriuose regionuose stiprėja ir ilgėja liūtys, kurios sukelia potvynius. Specialistai negali užtikrintai teigti kas mūsų laukia ateityje, tačiau svarstomi įvairūs scenarijai. Jei CO2 biudžetas bus viršytas visi išvardyti gamtoje stebimi pokyčiai taps intensyvesniais. Tikėtina, jog vandens lygis 2100 metais bus pakilęs 1 metru. Daugelyje regionų sausros taps intensyvesnės, o gaisrų kiekis miškuose padažnės. Manoma, jog Amazonės atogrąžų miškuose gaisrų kiekis 2050 metais padvigubės, jei temperatūra pakils nuo 1,5 iki 2°C. Taip pat kai kurių pasaulio vietų laukia itin didelis kritulių kiekis, kuris sukels ekstremalius potvynius.
Stebimas CO2 emisijų kiekis Lietuvoje
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento klimato kaitos politikos skyriaus vedėjos Stasilės Znutienės teigimu, 2012 m. Lietuvoje išmestas bendras ŠESD kiekis sudarė 21 679,98 Gg arba 0,0216 gigatonų CO2. Iš jų 0,00746 gigatonų CO2 išmetė energetikos ir pramonės įmonių kurą deginantys įrenginiai, dalyvaujantis ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų sistemoje, ir 0.0141 gigatonų CO2 – transportas, žemės ūkis, atliekų tvarkymas, pramonės įmonės, kurios vykdo kitas veiklos rūšis arba kurą deginantys įrenginiai – mažos centralizuoto šilumos tiekimo įmonės, viešojo sektoriaus pastatai, namų ūkiai, žvejyba, statyba, paslaugos ir kiti sektoriai).
CO2 emisijų prognozės Lietuvai
2012 metais patvirtinta Lietuvos Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija, kurioje nustatyti privalomi trumpalaikiai iki 2020 metų, indikatyvūs vidutinės trukmės iki 2030 metų ir 2040 metų ir ilgalaikiai iki 2050 metų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai svarbiausiuose šalies ūkio ekonomikos sektoriuose.
Lietuva įsipareigojusi, kad ŠESD kiekis 2020 metais ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose nepadidėtų daugiau kaip 15 proc., lyginant su 2005 metais. Pagal Europos Komisijos vertinimus, Lietuva turi didelį potencialą išmetamų ŠESD kiekiui mažinti taikant papildomas priemones metanui, kuris išsiskiria žemės ūkio gyvulininkystės kompleksuose, nuotekų dumble ir sąvartynuose iš biologiškai skaidžių atliekų, surinkti ir panaudoti energijos gamybai. Transporto sektoriuje nurodomos kelių greičio reguliavimo, sankryžų pralaidumo, automobilių parko atnaujinimo, mokesčių peržiūrėjimo, siejant su anglies dioksido mažinimu, viešojo transporto infrastruktūros tobulinimo, dviračių takų tiesimo ir kitos priemonės.
