Karščio bangos
Karščio bangos pastaraisiais dešimtmečiais kėlė tikrai didelį pavojų. Centrinėje ir Vakarų Europoje 2003 metais karščio bangos tapo 70 000 žmonių mirties priežastimi. Pernelyg didelis karštis yra varginantis, gali sukelti ligas ir mirtį. Miestuose oro temperatūra paprastai yra aukštesnė nei kaimuose, karščio bangos dažnai neatslūgsta ir naktį. Prognozuojama, kad šių metų vasaros vidutinė oro temperatūra Europoje bus 1-3 laipsniais aukštesnė nei įprasta. Miestai turi būti pasiruošę aukštai oro temperatūrai. Vienas geriausių sprendimų – žaliųjų zonų įrengimas įvairiose miesto dalyje.
Vandens trūkumas
Vandens trūkumas Europoje tampa opia problema. Tam įtakos turi gausus vandens naudojimas, gyventojų skaičiaus didėjimas, klimato kaita, vandens pereikvojimas ir kitos priežastys. Nors teigiama, kad Europoje vandens ištekliai yra pakankamai gausūs, tačiau vandens trūkumas ir sausros tampa vis dažnesniu reiškiniu. 2007 metų duomenimis, 11 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų kentėjo vandens trūkumą, 17 proc. Europos teritorijos pažeidė sausra. Taip nutiko dėl netikslingo vandens naudojimo: didžiausia vandens dalis yra sunaudojama žemės ūkiui (apie 64 proc.), energetikai, viešajam vandens tiekimui, pramonei. Pagrindinis ES vandens trūkumo tikslas – užtikrinti tvarų vandens naudojimą, kuris garantuotų pakankamą vandens kiekį visiems teritorijos gyventojams. Tai galima pasiekti tvariai naudojant išteklius: taupant, pakartotinai naudojant vandenį, surenkant lietaus vandenį.
Potvyniai
Šiltesnis klimatas intensyvina vandens ciklą, dėl kurio didėja potvynių rizika. Mokslininkai prognozuoja, kad didžiausia potvynių tikimybė yra Vakarų, Rytų ir Vidurio Europos srityse. Apsisaugoti nuo užliejimo gali padėti Potvynių rizikos valdymo planas, kuris numato, kokia yra užliejimo tikimybė tam tikrose teritorijose, įvertinamos apsisaugojimo priemonių galimybės, aptariama, kaip galima to išvengti. Dauguma Europos Sąjungos miestų parengė strategijas, kaip sumažinti potvynių riziką ir sušvelninti jų daromą žalą.
Miškų gaisrai
Miškai dengia 38 procentus ES ploto, tačiau prognozuojama, kad dėl kylančių gaisrų jų plotas gali sumažėti. Didžiausias pavojus – Pietų Europos miškams. Didėjanti oro temperatūra ir mažas kritulių kiekis dažnai tampa gaisro priežastimi, todėl būtina imtis priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo kylančių pavojų. Pagrindinė ES miškų išsaugojimo iniciatyva – „Forest Europe“, veikianti nuo 1990 metų. Pagrindinis tikslas – užtikrinti tvarų miškų naudojimą. Iki 2030 metų planuojama sustabdyti pasaulio miškų nykimą, o per artimiausius penkerius metus tropinių miškų naikinimą sumažinti perpus. Per šį laikotarpį bus įgyvendinti tvaraus miškų tvarkymo planai.
