Nesutaria, kaip vystysis situacija
Mokslininkai neturi vieningos nuomonės apie tai, kaip veiks pozityvūs ir negatyvūs klimato kaitos efektai ir pagal kokį scenarijų toliau vystysis situacija. Dalis mokslininkų mano, kad kai kurie faktoriai gali sumažinti globalaus atšilimo efektą. Pavyzdžiui, didėjant temperatūrai pagreitės augalų augimas ir jie galės iš atmosferos paimti daugiau anglies dioksido. Kiti akcentuoja negatyvias klimato kaitos pasekmes. Sausros, ciklonai, audros ir potvyniai vis dažnesni, pasaulinio vandenyno temperatūra auga ir dėl to kylančių uraganų jėga vis didesnė, ledynai tirpsta vis greičiau ir pasaulinio vandenyno lygis kyla vis greičiau. Tai patvirtina naujausi tyrimų duomenys.
Viskas vyksta daug greičiau
Jau dabar vandenyno lygis išaugo 4 centimetrais vietoj prognozuotų 2 centimetrų, ledyno tirpimo greitis išaugo 3 kartus (ledo dangos storis sumažėjo 60 – 70 centimetrų, o Arkties vandenyno netirpstančių ledynų plotai tik per vienus 2005 metus sumažėjo 14 procentų).
Dar daugiau, kai kurie duomenys rodo, kad globalus atšilimas gali ateiti daug greičiau nei manyta anksčiau, nes anglies dioksidas išsilaisvins iš ekosistemų, tame tarpe ir iš pasaulinio vandenyno. Ir galiausiai mes neturime užmiršti, kad po globalaus atšilimo gali ateiti globalus atšalimas.
Perspėtas – reiškia apsiginklavęs
Tačiau koks bebūtų scenarijus viskas rodo, kad mes turime nustoti žaisti pavojingus žaidimus su mūsų planeta ir sumažinti savo įtaką jai. Geriau pervertinti pavojų negu jį nepakankamai įvertinti. Geriau padaryti viską, kad nelaimę sustabdytume negu paskui graužtis nagus. Kas perspėtas, tas apsiginklavęs.
Lietuvos miestai įsipareigojo
Klimato kaita – globalus reiškinys ir tai, ar pavyks jį suvaldyti, priklauso nuo visų, nuo kiekvienos šalies pastangų. Ir nors Lietuva yra ta šalis, kur klimato šiltėjimo padariniai juntami bene mažiausiai, ir valstybiniu, ir vietos savivaldos lygiu ji stengiasi prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Vienas iš reikšmingų būdų – jungimasis prie Merų pakto. Prie iniciatyvos prisijungę siekia sumažinti CO2 išlakas 20 procentų iki 2020 metų bei daug dėmesio skiria tiek efektyviam energijos vartojimui, tiek atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo skatinimui.
Šiuo metu prie Merų pakto yra prisijungę 13 Lietuvos miestų: Vilnius, Kaunas, Jurbarkas, Vilkaviškis, Šilutė, Akmenė, Anykščiai, Pakruojis, Šilalė, Utena, Telšiai, Elektrėnai ir Trakai. Klimato kaitos mažinimo tikslams pasiekti savivaldybės yra prisiėmusios konkrečių veiksmų planus.
Info blokas:
- Kaip sumažinti žmogaus poveikį klimato kaitai:
- Mažinti iškastinio kuro deginimą;
- Plačiau naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius;
- Nustoti naikinti ekosistemas;
- Sumažinti energijos nuostolius gaminant ir transportuojant energiją;
- Pramonėje naudoti naujas energetiškai naudingas technologijas;
- Mažinti energijos sunaudojimą statybų ir gyvenamajame sektoriuje.
