Jei vasarą kelias būna arba šlapias, arba sausas, tai žiemą prisideda dar du veiksniai – sniegas ir ledas. Pastarasis veiksnys, o ypač juoduoju vadinamas ledas, yra klastingas reiškinys, kurio neįvertinus pasekmės dažnai būna tragiškos.
„Kaip visada, žiemos reiškinius sudaro daug aspektų, todėl vienareikšmiškai pasakyti, kad „juodasis“ ledas susidaro nuo to ar kito veiksnio – itin sudėtinga.
Čia susideda tokie dalykai, kaip temperatūra, rasos taškas, vėjas, eismo intensyvumas. Nuo padangų asfaltas šyla, danga šlampa, tuo metu lauke šąla, o čia dar vėjas gairina asfaltą. Praktikoje yra pasitaikę tokių atvejų, kai juodasis ledas viename intensyvaus eismo kelyje susidaro, o šalia esančiame kelyje, kur eismo intensyvumas mažesnis, juodojo ledo nėra“, – kalbėjo Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų priežiūros skyriaus patarėjas Raimundas Indrulėnas.
Reiškinys susidaro itin greitai ir yra pavojingas
Šis reiškinys yra pavojingas, nes susiformuoja itin greitai, yra sunkiai pastebimas.
„Reiškinys susidaryti gali itin greitai, todėl kelininkai ne visada spėja juodojo ledo ruožus pabarstyti. Todėl pastaraisiais metais vis labiau naudojamas prevencinis barstymas. Jis taikomas tada, kai analizuojant oro prognozę ir keliuose įrengtų oro sąlygų stotelių jutiklių duomenis, prognozuojama, kad artimiausiu metu ant kelio dangos gali susidaryti plikledis. Tokiu atveju keliai barstomi prevenciškai“, – minėjo R. Indrulėnas.
Juodojo ledo reiškinys – ant švarios, juodos asfalto dangos plonas ledo sluoksnelis vairuotojams labai sunkiai pastebimas.
„Vairuotojai dažnai neįvertina situacijos, važiuoja kaip važiavę. Juoda danga iš pažiūros atrodo neslidi, o iš tikrųjų ten jau tyko pavojus. Problema ta, kad vairuotojai laiku neįvertina situacijos, važiuoja dideliu greičiu“, – pasakojo R. Indrulėnas.
Kaip važiuoti juoduoju ledu?
Jei norima saugiai važiuoti „juoduoju“ ledu, arba bet kokiomis kitomis sąlygomis – vairuotojas privalo stebėti bet kokius dangos pasikeitimus. O pastebėjus pasikeitimus reikia išsiaiškinti, kas būtent pasikeitė.
„Pastebėjus kelio dangos pasikeitimus galima sustoti ir apžiūrėti, bet paprasčiau yra tiesiog sumažinti greitį ir paspausti stabdį. Nereiktų pamiršti pažiūrėti į galinio vaizdo veidrodėlį ir įsitikinti, kad už jūsų nėra automobilių. Dažniausiai juodasis ledas atrodo kaip gražus vasarinis asfaltas ir tik įsižiūrėjus galima pamatyti lengvą blizgesį. Tai – itin plonas, skaidrus, permatomas ledo sluoksnis. Ir dėl to matomas juodas asfaltas, o ne baltas sniegas ar grublėtas, balkšvas ledas“, – pasakojo R. Indrulėnas.
Jei jau įvažiavote į juodojo ledo atkarpą, pasistenkite išvengti staigių veiksmų.
„Venkite staigių veiksmų. Švelniai atleiskite akseleratorių ir dar švelniau pradėkite stabdyti. Jeigu automobilis be stabdžių antiblokavimo sistemos (ABS) galima naudoti pulsuojantį stabdymą, spaudžiant ir atleidžiant stabdžių paminą. Vairavimas irgi turi būti labai švelnus, vairas sukamas tik tiek, kiek reikia, nes kuo didesniu kampu pasuksite vairą, tuo ilgiau važiuosite tiesiai.
Jei visgi jūsų automobilis, įvažiavęs į juodojo ledo spąstus, pradėjo slysti – nepanikuokite, laikykite priekinius ratus pasuktus į tą pusę, kur reikia važiuoti. Vairas yra svarbiausias įrankis kovojant su slydimais. Automobiliuose su stabdžių antiblokavimo sistema, kai ratai yra nukreipti ten, kur reikia – galite švelniai stabdyti. Automobiliai su elektroninės stabilumo kontrolės sistema (ESP) dažniausiai pasistengs jums padėti. Svarbiausia – vairuoti ir pasistengti sumažinti greitį“, – minėjo R. Indrulėnas.
Primenama, kad žiemą įvyksta daugiausia ir skaudžiausių eismo įvykių.
Kiek besistengtų kelininkai, kiek tonų druskos ant kelių bebūtų išbarstyta, tačiau žiemą eismo sąlygos yra sudėtingos ir danga beveik visada daugiau ar mažiau slidi.
Pastebima, kad įsibėgėjant žiemai dauguma vairuotojų perprogramuoja savo mąstymą ir kelyje elgiasi adekvačiai, tačiau šių metų sausis jau pareikalavo kelių dešimčių žmonių gyvybių.
