Dvi mūsų šalies valdžios, turinčios būti savarankiškos ir nepriklausomos, bando įtakoti viena kitą. Politikai prieš įstatymus trokšta būti lygesni už kitus. Ar tai lietuviška demokratijos išraiška?
Visi žinome, kad pagal Lietuvos Konstituciją valstybės valdyme dalyvauja trys valdžios: Seimas, prezidentas su Vyriausybe ir – teismai. Visos šios valdžios savarankiškos ir nepriklausomos, jos vykdo tai, kas atitinka jų kompetenciją.
Pastaruoju metu ypač didelio dėmesio susilaukia teismai. Teisėjai jau įvardijami ne tik kaip “klanas” – kabinama ir “teisėjų mafijos” etiketė. “Jie kaip kokie mafijozai, – kalbėjo vienas pašnekovas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų skelbiama. – Priima sprendimus, kokius nori, daro ką nori ir su savais neparankiais kolegomis. Tik, aišku, nešaudo ir nežudo – daro viską gerokai rafinuočiau – žlugdo žmonių likimus”.
Daug triukšmo dėl nieko?
Polikos apžvalgininkas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius dar prieš porą metų baiminosi, kad teisėtvarkos sistema – silpniausia iš visų šalies valdžių. Kaip pavyzdį jis pateikė keletą pavyzdžių, kai teisėtvarkos organai nesugebėjo priimti sprendimų politinį atspalvį turinčiose bylose ir tyrimuose – įtariamieji buvo nei nuteisti, nei išteisinti. Kyla klausimas, kodėl?
“Jei jie korumpuoti, tai korupcija prasiskverbus į Lietuvos politinio gyvenimo širdį. Jei jie nekalti, kaskart yra vis apspjaudomi, jiems neleidžiama apsivalyti. Dėl to, kad šie asmenys yra matomos figūros, šitokios bylos nulemia paprastų piliečių požiūrį į teisingumą, tiksliau – kad Lietuvoje jo tiesiog nėra, nes įtakingi asmenys nesulaukia teisėto atpildo, mat juos apsaugo jų draugužiai”, – 2007-ųjų vasarą rašė politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius.
Taigi interesų grupės gyvena pagal priežodį “Ranka ranką plauna”. O gal nepakanka įkalčių? Kai visuomenė apie tai neinformuojama arba dalis tiesos nutylima, lieka vietos įvairiausioms interpretacijoms.
Prieš įstatymą lygūs visi
Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme savo tęsinio laukia garsiosioji profesoriaus V. Landsbergio ir velionio rašytojo Vytauto Petkevičiaus šmeižto byla. Kol kas bylos nagrinėjimas atidėtas, nes laukiama, kol bus nustatytas pernai gruodį mirusio Vytauto Petkevičiaus teisių perėmėjas. Kaip žinia, iki šiol neaišku, ar šis rašytojas savo knygoje “Durnių laivas” apžmeižė garbųjį europarlamentarą V. Landsbergį ir jo tėvą.
Bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas buvo paskelbęs išteisinamąjį nuosprendį knygos autoriui. Nesutikęs su tokiu nuosprendžiu europarlamentas V. Landsbergis iki šiol varsto teismų duris, siekia įrodyti buvęs apšmeižtas, kartkartėmis vis nepamiršta įgelti teisėjams, priėmusiems nepalankų sprendimą.
Trakų apylinkės teismo pirmininkė teisėja Jolanta Malijauskienė, tuo metu dirbusi Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme ir kartu su kitais dviem kolegomis nagrinėjusi garsiąją bylą, priėmė tą V. Landsbergiui taip nepatinkantį išteisinamąjį nuosprendį. Pirmininkė sako, jog iki šiol nesuprantanti, už ką esanti nuolat “linksniuojama” ir kaltinama nebūtais dalykais.
“Šią baudžiamąją bylą už šmeižimą iškėlė Generalinė prokuratūra, nes buvo įtarimų, jog gali būti pažeistas visuomenės interesas, kadangi knygoje “Durnių laivas” buvo paminėti garsūs visuomenės ir politikos veikėjai, – prisimena J. Malijauskienė. – Todėl teisme buvo sudaryta trijų teisėjų kolegija, kad kuo objektyviau ta byla būtų išnagrinėta. Nagrinėjome bylą tokia apimtimi, kokia buvo pateikta – tikėjomės, kad galbūt kaltinimą pakeis prokuratūra.
Tuo metu įstatymu buvo įtvirtinta nuostata, kad ydingai surašyto kaltinamojo akto negalima grąžinti, kad teismai turi kaltinimą taisyti bylos eigoje. Apklausėme visus liudytojus, kokius tik nukentėjusysis nurodė, tikėjome, kad pavyks kaltinimą suformuluoti teisme, deja, nepavyko. Kad ir kokie dideli būtų nukentėjusiojo nuopelnai Lietuvai – prieš įstatymą visi lygūs.
Nors kaip teisėja negaliu komentuoti bylos esmės, tačiau kaip žmogui man keista, kad nukentėjusysis, turėjęs teisę prašyti kaltinimą patikslinti, pasitelkti advokatus, to nepadarė. Teismas juk negali būti nei nukentėjusiojo, nei kaltinamojo advokatu.”
Jei tai būtų eilinio piliečio byla, ko gero, žmogus, tyliai pasikeiksnodamas, skųstų netikusį sprendimą aukštesnėms instancijoms. Profesorius V. Landsbergis, kaip ir visi, turėjo ir tebeturi teisę jam nepalankų sprendimą apskųsti – jis tai ir daro. Tačiau nuolatinis “kabliukų” ieškojimas sukelia ne itin gražias mintis – ar nedaromas spaudimas teismams? Juk galutinis verdiktas dar nepasakytas.
Galų gale, kodėl formuojama nuomonė, jog teisėja J. Malijauskienė Trakų rajono apylinkės teismo pirmininke tapusi esą dėl to, kad esanti “sava” ir kad prezidentas V. Adamkus buvęs suklaidintas, pasirašydamas J. Malijauskienės skyrimo pirmininke dekretą?
Iš tikrųjų teisėja J. Malijauskienė karjeros laipteliu palypėjo ne taip jau lengvai. Jos darbą vertino Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisija, Pretendentų į teisėjus atrankos komisija. Karjeros siekiančių teisėjų sąraše J. Malijauskienė buvo įrašyta antruoju numeriu, tačiau prezidentas pasirinko ją, turinčią 10 metų darbo stažą. Ar ir čia kas nors jį suklaidino?
Pikti liežuviai plaka, kad europarlamentaras V. Landsbergis, nesulaukęs palankių teismo sprendimų net keliose bylose (prisiminkime “tvartelio”, buvusio KGB majoro Vlado Gulbino bylas), pats ėmėsi puolimo kampanijos prieš teismus.
Kas ir kam neparankus?
Kaip jau ne kartą “Akistata” yra rašiusi, Aukščiausiojo Teismo pirmininko Vytauto Greičiaus įgaliojimai baigėsi pernai vasarą. Prezidento bandymas atleisti jį iš šio posto sužlugo. Kai kas čia įžiūri kyšančias prezidento patarėjų “klano” ausis. Seimo nariai pasipiktino prezidento patarėjos A. Rauličkytės elgesiu Seimo tribūnoje, kai ji pareiškė, kad V. Greičiaus atleidimas esąs tik formalumas. Daugelis įžiūrėjo pavojų, jog “nuėmus” V. Greičių, jo vietą užims AT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Jonas Prapiestis.
O teisininkas J. Prapiestis valdančiajai daugumai neparankus, tad jam bandoma priminti jo praeities dėmes. 1992–1996 metais Jonas Prapiestis vadovavo Teisingumo ministerijai. Tuometinė Vyriausybė sudarė sąlygas perimti skandalingajam EBSW koncernui Valstybinį komercinį banką, 150 pelningai dirbusių įmonių ir net suteikė dosnias paskolas su valstybės garantija. Teisingumo ministras J. Prapiestis tesugebėjo tik įspėti Vyriausybę, kad tokie veiksmai turi būti tvirtinami Seimo. Toji “tolerancija” dabar jam ir primenama.
Daugelis kalbintų garbių žmonių tokius nesusikalbėjimus vadina teisiniu nihilizmu. “Netinka kandidatas, tai tegu paieško kito, – sakė buvęs europarlamentaras Aloyzas Sakalas. – Juk turime didžiulį būrį kvalifikuotų teisininkų. Dabar buvęs AT pirmininkas V. Greičius nei paleistas, nei pakartas – įgaliojimai pasibaigę. Valdančiajai Seimo daugumai negalioja nei Konstitucija, nei įstatymai. Ar įstatymų privalo laikytis tik eiliniai piliečiai?.. Taigi nori nenori imi galvoti, kad vienas klanas pešasi su kitu. Tik klausimas, kas laimės?”
„Elitas“ ir „runkeliai“
“Turbūt suprantate, dėl ko nenoriu, kad būtų paminėta mano pavardė, – sakė vienos apylinkės teismo teisėjas. – Kaip žinote, klanai formuojasi pagal interesų grupes. Politikams yra labai svarbu turėti sau lojalius teisėjus, kad galėtų įgyvendinti savų klanų užmačias. Kita vertus, smagu jaustis viršesniam ir nepajudinamam. Pažiūrėkite, jei kokiam nors politikui iškeliama baudžiamoji byla, kokia “sunkioji artilerija” pasitelkiama – dar nepaskelbus nuosprendžio imama skalambyti visais varpais, esą teismai korumpuoti, o „nukentėjo“ esą doras žmogus“.
Savo ruožtu Temidės tarnams, apkerpėjusiems šiltose vietelėse, baisu netekti postų – dings ir pinigai, ir privilegijos. Tad nori nenori tenka šokti pagal įtakingųjų dūdelę – ir šilta vieta lieka, ir “dividendai“ nubyra.
„Pakalbėkite su mano kolegomis iš apylinkių teismų – ne vienas patvirtins, kad “prasimušti” be galo sunku. Kelią karjerai užkerta ne žinių ar kvalifikacijos stoka, o visokie “teisės mokslų garbės daktarai”, sėdintys įvairių teisininkus egzaminuojančių komisijų narių kėdėse, bei Teisėjų taryboje susirinkęs “elitas”, kuris mūsų – “runkelių”– nepageidauja matyti savo gretose. Vietos prie lovio ne tiek jau ir daug. O be to, kaip vienas garbus žmogus sakė, “kas gali paneigti”, kad įsileidus tokį “buroką” nenutekės informacija?..” – sakė teisėjas.
Aurelija Žutautienė
