Anot uosto rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, situacija Baltarusijoje yra labai neraminanti.
„Mus situacija labai neramina. Kokią tai iš tikrųjų gali turėti įtaką, mes negalime pasakyti, galime tik pasakyti, jog tai gali turėti ir turės (įtaką – BNS) – jeigu sustos eksportas“, – BNS sakė A. Drungilas.
Prie protestų Baltarusijoje pirmadienį prisijungė ir šalies kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“, kurios produkciją krauna pastarosios įmonės ir verslininko Igorio Udovickio valdoma viena didžiausių uosto krovos įmonių Birių krovinių terminalas (BKT). „Belaruskalij“ trąšos sudaro apie 98 proc. visos BKT krovos.
Įmonės vadovas Vidmantas Dambrauskas sakė kol kas nenorintis plačiai komentuoti situacijos, tačiau pripažino, kad sustojus „Belaruskalij“, artimiausiu metu gali stoti ir BKT.
„Kiek perskaičiau spaudoje, dabar vadovybė kalbasi su darbuotojais. Kas ten bus, kas nebus – jei sustos „Belaruskalij“, sustos ir mūsų įmonė“, – BNS sakė V. Dambrauskas.
Anot jo, jei „Belaruskalij“ sustotų, BKT darbo turėtų „dviem, trim dienom“.
Tuo metu baltarusiškas trąšas, naftos produktus per Lietuvą vežančių „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Tomas Digaitis teigė, kad pokyčių vežant baltarusiškus krovinius kol kas nėra.
„Mes nuolatos stebime situaciją. Kol kas dėl streikų pasikeitimų krovinių apimtyse nefiksuojame“, – BNS sakė T. Digaitis.
Situaciją stebi ir „Klaipėdos nafta“
Bendrovės „Klaipėdos nafta“, kraunančios Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų produkciją bei joms skirtą žalią naftą, vadovas Darius Šilenskis taip pat sako, kad situacija Baltarusijoje yra neraminanti, nors baltarusiškų krovinių dalis jos krovos struktūroje nesudaro didžiausios dalies.
„Kad neramina, tai natūralu – tai yra vienas iš mūsų klientų. Bendrai jis sudaro ne didžiausią dalį, bet kiekvieno iš kliento praradimas arba srautų sumažėjimas iš arba į šią kryptį, jis turi įtakos mūsų rezultatams“, – BNS sakė D. Šilenskis.
„Bendrovė investavo į lankstumą, alternatyvų turi, bet kad jas surastume ir pakeistume, tam reikia laiko“, – pridūrė jis.
D. Šilenskis neatskleidė, kiek Baltarusijos gamyklų naftos produktų pirmąjį pusmetį perkrovė įmonės terminalas, tačiau kartu su žaliava ji yra didesnė nei pernai.
„Mes tikslių skaičių tonomis neatskleidžiame, yra dalis komercinės paslapties. Esmė yra tokia, kad per pirmą pusmetį krovėme žymiai daugiau baltarusiškų produktų ir naftos, skirtos Baltarusijai (naftos Baltarusijai pernai įmonė nekrovė – BNS), palyginti su analogišku praeitų metų laikotarpiu“, – sakė „Klaipėdos naftos“ vadovas.
Pasak jo, šiemet pasikeitė ir sutarties su Baltarusijos naftos kompanija (BNK) apimtys.
„Šiemet krauname ne tik mazutus, krauname benzinus. Sakykime, kad ypatingo neigiamo efekto nematėme, atvirkščiai, bendrame pakete jis buvo teigiamas, palyginti su 2019 metais“, – tvirtino D. Šilenskis.
Mažas klientų pasirinkimas
Klaipėdos uostas BNS nurodė, kad pernai uoste perkrauta 14,1 mln. tonų baltarusiškų krovinių – 30,5 proc. bendros krovos (46,3 mln. tonų).
A. Drungilas sako, kad uostas yra pakankamai gerai diversifikavęs krovą, tačiau problema – mažas klientų pasirinkimas regione.
„Pagal krovinius mes esame pakankamai diversifikuoti, bet pagal klientus nėra šitame regione iš daug ko rinktis“, – teigė uosto atstovas.
Anot jo, pernai patvirtintame uosto plėtros plane numatoma dar labiau diversifikuoti klientus.
„Kai Vyriausybė pernai patvirtino uosto vystymo bendrąjį planą, tai tas bendrasis planas ir jame esantys projektai yra kaip tik kurti tam, kad būtų labiau galima diversifikuoti klientus“, – sakė A. Drungilas.
Jo teigimu, yra ir daugiau Baltarusijos įmonių, kurių sustojimas turėtų neigiamų pasekmių uostui, tačiau jų pavadinimus jis atsisakė atskleisti.
A. Drungilas taip pat pripažino, kad dėl streikų Baltarusijoje gali tekti peržiūrėti ir šių metų uosto krovos prognozes.
Protestai – valstybinėse gamyklose, Lietuvos įmonės dirba toliau
Prasidėjus masiniams protestams didžiausiose Baltarusijos įmonėse, kilo nerimas ir dėl šalyje veikiančių lietuviško kapitalo įmonių.
Lietuvos ambasada Minske BNS informavo, kad kaimyninėje šalyje veikia beveik 600 lietuviško kapitalo įmonių. Tarp jų – dideles gamyklas turintys koncernas SBA ir viena didžiausių Baltijos šalyse medienos ir baldų gamybos grupių Vakarų medienos grupė (VMG).
Baltarusijoje taip pat veikia „Kauno grūdai“, „Eugesta“, „Audimas“ ir kitos įmonės.
Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį patikino, kad lietuviško kapitalo įmonės Baltarusijoje kol kas nesignalizuoja apie veiklos sutrikimus, nėra blogų signalų ir iš „Lietuvos geležinkelių“ ar jūrų uosto, tačiau situacija neramina.
Lietuvos ambasados Minske komercijos atašė Julijus Glebovas tvirtina, kad darbuotojų protestai „vienareikšmiškai“ sukoncentruoti į valstybės valdomas įmones.
„Mūsų įmonės tikrai dirba. Reikia turėti omenyje, kad dirba ne vien mūsų įmonės, yra ir kitų užsienio investuotojų, tai didžioji dalis užsienio investuotojų įmonių, jos tikrai dirba“, – BNS sakė J. Glebovas.
Anot jo, kol kas didelių baimių, kad protestai galėtų persimesti į lietuviško kapitalo įmones, nėra, tačiau situacija nuolat stebima.
„Kol kas tokių baimių nėra, bet, be jokios abejonės, rizikos yra ir situacija stebima, kaip toliau vystysis. Daugelyje įmonių yra tas vadinamas pamaininis darbas, vis tiek kažkokie momentai yra dėliojami“, – sakė ambasados atstovas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius taip pat tvirtina, kad protestai užsienio kapitalo įmonėse mažai tikėtini.
„Tie, kas privataus kapitalo, jie truputį nerimauja dėl galimų streikų, kurie prasidėjo Baltarusijoje“, – BNS sakė V. Janulevičius.
„Lietuviško kapitalo įmonės kol kas to dar nejaučia, nes jie (baltarusiai – BNS) supranta, kad tai yra užsienio investuotojai, supranta, kad Lietuva palaiko demokratinius procesus ir žmonių gerovę“, – sakė pramonininkų konfederacijos vadovas.
Anot jo, pavojus jaučiamas tranzitinio transporto, logistikos įmonėse.
„Per Klaipėdos uostą nemažai juda krovinių, „Lietuvos geležinkeliai“ irgi nemažai gauna pajamų iš tranzitinių krovinių iš Baltarusijos. Čia pavojus išlieka, bet tikimės protingo, blaivaus požiūrio į užsienio investicijas“, – sakė V. Janulevičius.
Jo teigimu, iš LPK įmonių Baltarusijoje veikia maždaug „kelios dešimtys“. Tuo metu bendrovių, kurių investicijos sudaro daugiau nei 5-10 mln. eurų, šalyje yra apie 20.
