Priėmus šį sprendimą, bus demontuojama kompozicija, kurią sudaro du vertikalūs balto betono skydai, tarp jų nuleistas kalavijas bei jo rankeną puošianti ąžuolo lapų girlianda, bei paminklas, kurį sudaro postamentas, bronzinė trijų karių skulptūrinė grupė ir rausvo granito penkiakampės žvaigždės formos amžinosios ugnies įrenginys.
Taip pat bus demontuojamos informacinės lentos su užrašais apie Klaipėdos miesto išvadavimą lietuvių ir rusų kalbomis, akmeninė plokštė su užrašu apie „žuvusių ir mirusių fašistiniuose lageriuose kalinių“ amžinąją atmintį.
Tuo metu granito plokštės su palaidotųjų pavardėmis paliekamos.
Už sprendimo projektą balsavo 18 tarybos narių, prieš buvo du, tiek pat susilaikė.
„Kalbant apie siūlymą, kuris šiandien guli ant mūsų darbo stalo, (...) jis tikrai klaipėdietiškai brandus ir tikrai nebijočiau pasakyti, pakankamai išdiskutuotas. Daugeliu atvejų Lietuvoje sprendimai buvo priimami vos ne žaibo greičiu, akimirksniu“, – per posėdį kalbėjo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Sprendžiant dėl monumento, dalis tarybos narių kritikavo siūlymą kompoziciją nukelti nenusprendus, kas bus įrengta vietoje jo. Kiti ragino palikti į žemę įsmeigtą kalaviją, kaip simbolį, neturintį nieko bendra su totalitarine ir militaristine simbolika.
Dalis tarybos narių savo ruožtu kritikavo bandymus dar labiau vilkinti procesą ir kvietė priimti ryžtingus sprendimus.
Siūlė nešalinti kalavijo
Tarybos narė Nina Puteikienė pateikė pasiūlymą išsaugoti kompoziciją su kalaviju, tačiau šiam siūlymui nepritarta.
„Tai nėra betono skydai ir kalavijas – tai aukštos meninės vertės žinomo skulptoriaus Juliaus Vertulio skulptūra“, – tvirtino politikė.
Ji priminė monumentą Kryžkalnyje, kur naudojama tokia pati į žemę įsmeigto kalavijo, panašaus į kryžių, simbolika.
Pasak politikės, kardas nėra tipinis sovietinis paminklas, o jo autoriai subtilia simbolių kalba siekė kalbėti apie Lietuvos valstybingumą, skydus įtaisę kaip simbolius, saugančius ne tik nuo Vakarų, bet ir nuo Rytų.
„Siūlau šią skulptūrą palikti, iškeliant uždavinį architektams perpasminti šią atminties vietą, sudedant reikiamus istorinius, politinius, meninius akcentus“, – kalbėjo politikė.
Jai oponavęs Klaipėdos meras teigė, kad apie šio simbolio prasmę kalbėti pradėta tik dabar, anksčiau jis niekada nebuvo matomas šiame kontekste.
„Kodėl niekada iki šiol tas kalavijas nebuvo sakralizuotas? Kodėl iki šiol apie jį nebuvo kalbama kaip apie tam tikrą simbolį, rezistencinę dvasią turintį dalyką?“ – klausė V. Grubliauskas.
„Ar mes elgsimės istoriškai teisingai ištraukdami vieną iš segmentų visoje skulptūrinėje kompozicijoje ir pasakydami – nuo šiol jis bus tas pats, bet turintis kitą emocinį, dvasinį ir sakralumo užtaisą. Ar tai būtų teisinga?“ – svarstė jis.
Meras teigė, kad paminklas, jau buvęs sovietinės kompozicijos dalimi, bus suprantamas kaip jos dalis, todėl negalima šio simbolio lyginti su stovinčiu Kryžkalnyje.
Ragino skulptūras palikti
Protestuoti prieš sprendimą nukelti memorialą atėjo pora klaipėdiečių, tarp jų – Virginijus Partaukas, prisistatęs aktyviu piliečiu. Jis kritikavo miesto valdžią ir istorikus, už tai, kad iš bailumo svarsto nukelti lietuvio autoriaus kurtą kalaviją.
„Pasirodo, Kryžkalnyje kalavijas puikiausiai tinka, pas mus – ne. Tai kas mes esame, kodėl?“ – svarstė vyras.
Jis teigė manęs, jog reikėtų pašalinti kitus sovietinius simbolius – žvaigždę ar karių kompoziciją, tačiau teigė nuomonę pakeitęs ir dabar suprantantis juos kaip įspėjimą, istorijos pamoką apie sunkią Lietuvos istoriją.
„Einant pro šalį, skaudus momentas, galvoji: būk pasiruošęs, budėk. Būk pasiruošęs gintis nuo bet kurių okupantų. Tai panaudokime jas čia, o ne Grūto parke“, – BNS sakė V. Partaukas.
Kita protestuotoja Virginija Jurgelevičienė ragino nekariauti su istorija, o verčiau pagalvoti, kaip savo jėgas skirti pagalbai nuo Rusijos besiginančiai Ukrainai.
„Šiandien mes turime kovoti ir siekti pergalės Ukrainoje. Ir aš manau, kad 100 tūkst. eurų reikėtų ne balvonų, kaip jie sako, nuvertimui atiduoti, o siųsti Ukrainai. Laimės Ukraina, laimėsime mes, laimės mūsų ateitis. O mūsiškiai nori su istorija kariauti... Man tai yra juokinga ir skaudu“, – BNS sakė protestuotoja.
Memorialas iškreipia karo naratyvą
Savivaldybės administracijos direktorė Genovaitė Paulikienė pristatydama klausimą pranešė, kad dėl šios vietos tolesnio sutvarkymo bus skelbiamas architektūrinis konkursas. Pasak jos, nukeltos skulptūros bus vežamos į Grūto parką.
Savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška, vadovavęs komisijai, kurios sprendimo pagrindu rengtas sprendimo projektas, pabrėžė, jog komisija siūlė palikti akmenines plokštes su karių pavardėmis, nebent ateityje būtų pastatomas naujas memorialas ir patikslintos pavardė.
Jis teigė, kad šiuo metu vyksta ir Skulptūrų parko, buvusių senųjų Klaipėdos kapinių tvarkymo projektas, todėl tai – tinkamas metas imtis šio memorialo klausimo.
Paveldosaugininkas atkreipė dėmesį, kad netoli aptariamo memorialo yra ir Antrojo pasaulinio karo belaisvių kapai: belgų, lenkų, prancūzų.
„Tie belaisviai žuvo čia, Klaipėdoje, buvo palaidoti. Taip pat yra ir tarpukario Lietuvos karių kapai. šitoje vietoje iki šiol buvo gana graudu žiūrėti, kai tarpukario Lietuvos kariai ir jų palaidojimas pažymėtas kukliu mediniu kryžiumi, kuris, ačiū Dievui, prieš kelerius metus buvo atnaujintas, o šalia yra didžiulis memorialas“, – posėdyje kalbėjo jis.
„Tas naratyvas Antrojo pasaulinio karo šioje vietoje yra visiškai iškreiptas“, – pridūrė V. Juška.
Tarybos narių požiūriai išsiskyrė
Sprendžiant dėl monumento likimo, tarp tarybos narių užvirė diskusijos: dalis kritikavo sprendimą ateiti į tarybą tik su siūlymu skulptūras nukelti, bet nenurodant, kas ten bus toliau.
Visuomeninio rinkimų komiteto „Titov ir teisingumas“ atstovė Ela Andrejeva svarstė, kad nukėlus skulptūras, karių palaidojimo vieta gali tapti nebeprieinama visuomenei.
„Pastatysime tvorą ir to konkurso lauksime keletą metų kaip pas mus visą laiką būna. Ir matysime tik tvorą, jokios tvarkos ten nebus“, – kalbėjo ji.
Frakcijos „Klaipėdiečiams“ narys Romaldas Idzelevičius, pats nukentėjęs nuo sovietinio režimo, teigė esantis prieš kalavijo nukėlimą.
„Niekada nebalsuosiu už kalavijo nukėlimą, nes tai yra senas lietuvių ženklas. Tai yra prieš karą, prieš žudynes“, – tvirtino politikas.
Visuomeninio rinkimų komiteto „Vytautas Grubliauskas ir komanda“ atstovė Judita Simonavičiūtė taip pat svarstė, ar kryžių primenantis kalavijas turėtų būti nukeltas. Ji siūlė apsvarstyti galimybes integruoti kalaviją į naują monumentą.
Konservatorius Kazys Bagdonas ragino nepamiršti, kokiame kontekste vyksta šios diskusijos.
„Norėčiau, kad visi kolegos, kurie dabar čia diskutuojame, kalbame apie tą klausimą, prisimintume, kas darosi dabar Ukrainoje. Kad žūsta maži vaikai, kad žūsta nekalti žmonės, yra bombarduojami miestai. Man keista, kad tiek daug sulaukia šitas klausimas klausimų, ieškoma kažkokio vilkinimo“, – kalbėjo jis.
Klaipėdos meras pabrėžė, jog norint rengti architektūrinį konkursą, svarbu žinoti, kokia yra tarybos narių valia, todėl šių darbų bus imamasi tarybai apsisprendus.
S. Daukanto gatvėje yra palaidoti Raudonosios armijos kariai, žuvę 1945 metų sausį vykusiuose mūšiuose su nacistinės Vokietijos kariuomene dėl Klaipėdos. 1975 metais karių palaikai į šią palaidojimo vietą perkelti iš Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto buvusios Pergalės aikštės.
Čia įrengtos 47 pilko granito atminimo plokštės su 694 karių pavardėmis.
