„24 tarybos nariai balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra, sprendimui pritarta“, – paskelbė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Kalbėdamas svarstant posėdį meras pabrėžė, kad taryba kol kas nesprendžia dėl apkaltos proceso, o tik dėl kreipimosi į teismą, kuris komisijos surinktą informaciją vertins iš teisinės pusės.
„Šiandien mes nekalbame apie apkaltos procedūrą. Šiandien mes apsispręsime kreiptis į Vyriausiąjį administracinį teismą (...) Šiandien yra tik dar viena iš tarpinių stotelių šio ilgo, sudėtingo, bet svarbaus proceso kelyje“, – sakė jis ir teigė, kad teismo sprendimą taryba privalės gerbti nepriklausomai nuo to, koks jis bus.
V. Titovas pasiūlė klausimo posėdyje nesvarstyti. Jis teigė, kad tarybos nariai tokiu sprendimu pažeidžia Konstitucijos užtikrinamą žodžio laisvę.
„Jei jūs manote, kad mano išreikšta nuomonė yra tarybos nario priesaikos sulaužymas, reiškia, demokratijai atėjo pabaiga“, – kalbėjo jis.
Meras pabrėžė, kad V. Titovas turi teisę turėti nuomonę ir ją išsakyti, tačiau už savo nuomonę kiekvienas turi prisiimti atsakomybę.
Rusų aljanso atstovė Tatjana Fedotova pranešė, kad frakcija susilaikė nuo dalyvavimo šiame procese ir jame nedalyvaus ir toliau.
Darbą rugpjūtį baigusi V. Titovo apkaltos komisija tarybai siūlo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
Jeigu teismas pateiks išvadą, kad V. Titovas sulaužė priesaiką, dviejų trečdalių visų tarybos narių balsų dauguma priėmus sprendimą jis netektų įgaliojimų.
„Mes matome, kad yra duomenys (kreiptis). Jei apibrėžti pačią esmę, kodėl mes taip matome, matyt, vienu sakiniu galima pasakyti: okupacinio režimo priimti sprendimai yra niekiniai nuo priėmimo akimirkos, nes tai yra okupacinis režimas. Visi Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo mūsų pažiūrų, turime vadovauti Lietuvos įstatymais ir jos teismų priimtais sprendimais“, – kalbėjo komisijai vadovavęs vicemeras Artūras Šulcas.
Apkalta politikui inicijuota, kai jis viešai pasisakė, kad partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas žudė nekaltus civilius.
V. Titovas sako rėmęsis sovietų teismo duomenimis ir jaučiasi persekiojamas už pareikštą nuomonę. Šios pozicijos jis laikosi ir toliau.
Istorikai pabrėžia, kad tiriant Lietuvos partizaninį pasipriešinimą, negalima remtis vien jų budelių – KGB bylomis, nes jose apstu netikrų, juos juodinančių teiginių.
Prokuratūra dėl V. Titovo pasisakymų yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.
Kiti savivaldos rinkimai vyks 2019 metų pradžioje.
