Nelaimė Klaipėdoje esančiame prekybos centre DEPO nutiko šių metų rugpjūčio 26-ąją. Parduotuvėje vaikas atidarė seifo duris ir tuo metu sunkus metalinis daiktas užgriuvo ant penkiamečio.
Berniukui buvo sužalota koja (po nelaimės net 10 dienų ji buvo sugipsuota) ir galvoje iššoko guzas. Policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl teisybės ieškantiems tėvams teko kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Nors prekybos centro DEPO atstovai teigė, kad nelaimė nutiko ne dėl jų kaltės, galiausiai nesaugią vietą jie aptvėrė ir vėliau ėmėsi daugiau veiksmų, kad panašios nelaimės nepasikartotų. Tiek tokie prekybos centro atstovų veiksmai, tiek teismo sprendimas (kuris dar gali būti skundžiamas – aut. past.) vainikavo tėvų kovą dėl sužaloto vaiko.
Apie šią situaciją pasikalbėjome su sužaloto vaiko ir jo tėvų interesus atstovavusiu privačiu teisininku Gintaru Karpumi.
Ką būtina žinoti tėvams, kai prekybos centre ar panašioje vietoje jų vaikui nutinka nelaimė?
Suprantama, kad tokių nelaimių atveju tėvai susikoncentruoja į pagalbą vaikui. Jie patiria šoką, vaikas verkia. Tas yra žmogiška. Tuo pačiu rekomenduojama visais įmanomais būdais fiksuoti patį įvykį ir tą būtina padaryti esant nelaimės vietoje.
Tėvai turi kreiptis į juridinio asmens administraciją, kad būtų užfiksuotas atvejis. Taip pat reikėtų kviesti greitąją medicinos pagalbą, o ne patiems vežti nukentėjusį vaiką į ligoninę.
Kaip viskas susiklostė šiuo konkrečiu atveju DEPO parduotuvėje?
Šiuo konkrečiu atveju tėvai nesikreipė į parduotuvės personalą. Liudininkai pasakojo, kad kažkas iš personalo narių iš už kampo pasižiūrėjo į nutikusią nelaimę, bet į pagalbą neatėjo.
Antra tėvų klaida buvo ta, kad jie patys nuvežė vaiką į ligoninę. O ligoninėse, patys žinote, gydytojai turi daug pacientų, todėl pridaroma klaidų. Buvo vaiko atvežimo laikas netiksliai nustatytas.
Tais atvejais, kai atsakovas nepripažįsta savo kaltės, tada visos detalės yra itin reikšmingos. Šiuo atveju reikėjo pakartotinai kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų aiškiai ir be klaidų viskas surašyta. Reikėjo ieškoti filmuotos medžiagos. Kilo bėdų, nes iš pradžių gydymo įstaigoje buvo įrašytas netikslus vaiko atvežimo laikas.
O jei atsakovas nenori, tai ir neranda filmuotos medžiagos. Jei prašoma peržiūrėti vaizdo įrašus iki 17 val., tai jie tikrai neperžiūrės keliomis minutėmis daugiau. Kaip vėliau paaiškėjo, nelaimė nutiko 15 minučių vėliau nei buvo įrašyta ligoninės dokumentuose. Taip pavyktų išvengti nemalonių potyrių, kai atsakovas viešai suabejoja, kad nelaimė nutiko būtent pas juos.
Įvardykite vaiko patirtus sužalojimus?
Vaikas patyrė tiek fizinį, tiek emocinį sukrėtimą. Dėl šios nelaimės jis negalėjo lankyti darželio, sporto treniruočių. Vaikas net 10 dienų buvo su sugipsuota koja. Jis net iki tualeto negalėjo nueiti savarankiškai.
Mums buvo svarbu įrodyti, kad atsakovas yra neteisus, nes jis visos bylos eigoje bandė kaltinti mamą dėl vaiko nepriežiūros. Manau, kad tą pavyko padaryti. Maža to, prekybos centre toje vietoje, kur nutiko nelaimė net du kartus keitėsi apsaugos priemonės.
Ta pavojinga vieta buvo aptverta metaline grandine. Vėliau panaudota metalinė juosta. Tikėtina, kad joks seifas daugiau neužvirs ant nieko. Ši byla atrodo eilinė, bet iš kitos pusės, juk negali žinoti, gal tėvų kova iki pabaigos kažkam išgelbėjo gyvybę. Gerai, kad krentantis seifas stipriau nesužalojo to berniuko. O kas būtų, jei toks daiktas nukristų tiesiai ant galvos...
Ar žinote daugiau panašių į šią istorijų?
Pamenu vieną nelaimę kažkuriame prekybos centre. Ten mažametė mergaitė užsivertė ant savęs ledų vežimėlį. Toje istorijoje buvo remiamasi vaizdo kameromis užfiksuota medžiaga.
Buvo akivaizdu, kad mama žiūrėjo į kitą pusę nei buvo vaikas. Net nesvarbu, kad ji tuo metu buvo alkoholio skyriuje. Esmė, kad ji tinkamai neprižiūrėjo vaiko. Tiesa, pirmoje instancijoje moteris nieko nepešė. Tik po apeliacijos buvo konstatuota, kad kiekvieno statinio savininkas turi užtikrinti, kad viskas jame yra saugu.
