Nors Klaipėdos miesto savivaldybės taryba praėjusių metų rugpjūtį patvirtino 2014–2020 metų integruotos teritorijos vystymo programą, nustatančią, kaip investuoti žadėtus 100 mln. Lt iš Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų į centrinės miesto dalies gerovę, paramą administruojančios Vidaus reikalų ministerijos (VRM) lygiu pasigirdo svarstymų, esą šią sumą būtų galima sumažinti. Anot Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko, siekiant išvengti spekuliacijų ir nereikalingų interpretacijų, ministerijos prašoma paaiškinti situaciją.
VRM penkių didžiųjų Lietuvos miestų tikslinėms teritorijoms vystyti numatė skirti 500 mln. litų. Iš jų dar prieš pusantrų metų Klaipėdos miestui buvo žadėta skirti 100 mln. litų.
Miestams parengus tikslinių teritorijų vystymo planus, Klaipėdos savivaldybės pateiktas variantas ministerijos buvo įvertintas kaip vienas iš geriausių investicinių projektų, galinčių svariai prisidėti prie tvarios uostamiesčio plėtros.
Apie 233 ha ploto Klaipėdos tikslinėje teritorijoje, aprėpiančioje uostamiesčio dalį tarp Taikos pr., Galinio Pylimo g., Aukštosios g., Turgaus g., Tiltų g., Danės g., Mokyklos g., Šilutės pl. bei Kauno g. numatomi iš viso 8 viešųjų erdvių sutvarkymo, objektų rekonstrukcijos projektai.
Be kita ko, čia planuojama Futbolo mokyklos ir baseino pastatų konversija, įkuriant sporto paslaugų kompleksą, Danės upės krantinių nuo Biržos tilto iki Mokyklos tilto rekonstrukcija ir naujojo tilto per upę statybos, viešosios erdvės prie buvusio „Vaidilos“ kino teatro bei II vandenvietės konversija, gyvenamųjų namų kiemų, viešųjų erdvių bei pėsčiųjų takų kompleksinis tvarkymas.
Klaipėdos miesto savivaldybė, rengdama šią programą, paskirstė lėšas ir užtikrino 8,1 mln. litų dydžio prisidėjimą prie prioritetinio projekto. Jei VRM sumažintų finansavimą, planus tektų koreguoti, o dalis teritorijų liktų nesutvarkytos.
„Paramos, kurią Klaipėdai pažadėjo dar ankstesnė Vyriausybė, apimties sumažinimas – labai nepatraukli ir visiškai neviliojanti perspektyva. Labai norėčiau, kad mus pasiekusi informacija, kurią aš ir pats asmeniškai girdėjau iš kai kurių struktūrinių ministerijos padalinių vadovų lūpų, nepasitvirtintų.
Iš Klaipėdos miesto biudžeto dar daug metų neturėtumėme galimybės finansuoti tokios apimties darbų, o ES lėšos yra būtent tas finansavimo šaltinis, kuris pagerintų beveik prieš 50 metų statytų kvartalų aplinką bei gerovę ir miesto patrauklumą, užtikrintų čia gyvenančių klaipėdiečių gyvenimo kokybę. Paramos sumažinimas penktadaliu būtų skaudus ir nepelnytas smūgis Klaipėdai“, – akcentavo V. Grubliauskas.
Integruotos teritorijos vystymo programa parengta įgyvendinant 2011 m. patvirtintoje Nacionalinės pažangos programoje nustatytą regioninės plėtros prioritetą.
