Automobilius iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kanados pardavinėję 5 fiziniai asmenys ir 5 jų valdomos įmonės siunčiami į teismą dėl galimo mokesčių vengimo teikiant neteisingus duomenis apie pajamas bei apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo. Skaičiuojama, kad jie galėjo nesumokėti per 3,5 mln. eurų mokesčių.
Ikiteisminį tyrimą atliko (FNTT) pareigūnai, tyrimą organizavo Klaipėdos apygardos prokuratūra.
Pasitelkė veiklos nevykdančias Vengrijoje registruotas bendrove
Tyrimo duomenimis, penkios įmonės Klaipėdoje vertėsi naudotų automobilių prekyba, o jų vadovai, galimai siekdami išvengti mokėtinų mokesčių valstybei, naudojo pareigūnams gerai žinomą maržos schemą pasitelkdami veiklos nevykdančias Vengrijoje registruotas bendroves. Klaipėdiečiai vadovai trejus su pusę metų į savo valdomų bendrovių apskaitą galimai įtraukdavo dokumentus, kuriuose atvaizduotos neįvykusios operacijos. Dokumentuose buvo nurodyta, kad lietuviai iš Vengrijos įmonių tariamai įsigijo 2453 transporto priemones su defektais už daugiau nei 20 mln. eurų.
Pagal FNTT pareigūnų surinktus įrodymus nustatyta, kad šios transporto priemonės 2020–2022 metais buvo pirktos JAV ir Kanados aukcionuose, o vengriškos įmonės pasitelktos siekiant išvengti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumokėjimo į Lietuvos biudžetą.
Remdamiesi galimai netikrų Vengrijos įmonių pardavimo sąskaitomis, 2020–2022 m. klaipėdiečiai, neteisėtai taikydami specialią maržos apmokėjimo schemą, pagrindė transporto priemonių pardavimus, o duomenis apie atliktas finansines operacijas užregistravo savo bendrovių apskaitose bei pateikė deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
FNTT pareigūnai skaičiuoja, kad veikiant tokiu būdu į valstybės biudžetą buvo išvengta sumokėti per 3,5 mln. eurų PVM ir beveik 6 tūkst. eurų pelno mokesčio.
Areštavo turto už 2 mln. eurų
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apribotas įtariamųjų turtas, kurio bendra vertė siekia beveik 2 mln. eurų. Atliekant tyrimą buvo glaudžiai bendradarbiaujama su Eurojusto ir Europolo pareigūnais.
Tyrimui vadovavusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė surašė kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė teismui.
Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 900 MGL, teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.
