Statybininkai pažadą laiku pastatyti Kauno areną pagrindė 8,5 mln. litų užstatu, o uostamiesčio areną globojantis Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius žengė dar toliau – viešai pasižadėjo „duoti nukirsti galvą".
Iškilmingas Klaipėdos arenos (oficialiai – daugiafunkcis uostamiesčio sporto ir pramogų kompleksas) statybos startas – įbetonuota simbolinė kapsulė su laišku ateities kartoms – įamžintas 2009 metų spalio 9 d.
Ta proga miesto meras R.Taraškevičius viešai pasižadėjo „duoti nukirsti galvą", jei šioje arenoje neįvyks 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynės.
Tada šis pažadas sukėlė tik smagų juoką. Tačiau kuo labiau artėja statybų pabaiga, tuo labiau auga šansai, kad kirvius galandantys mero priešai gali jais ir pasinaudoti.
Nors jau prieš minėtą ceremoniją kelis mėnesius vykę arenos statybos darbai vėlavo tris savaites, ją statančios Telšių bendrovės „Vėtrūna„ (ši bendrovė stato ir Kauno „Žalgirio“ areną) generalinis direktorius Juozas Valužis pareiškė, kad visi jie bus atlikti iki sutartyje numatytos datos – 2010 metų gruodžio 30 d.
Areną, kurioje per sporto varžybas tilps apie 5,5 tūkst. (o per renginį – apie 7 tūkst.) žiūrovų, „Vėtrūna" pasisiūlė pastatyti pigiausiai – už 54,696 mln. litų. 40 mln. litų arenai skyrė Europos Sąjungos struktūriniai fondai, likusi suma pažadėta iš valstybės investicinės programos.
Tačiau likus mėnesiui iki sutartyje numatytos darbų baigimo datos, paaiškėjo, kad Klaipėdos arena bus pastatyta ne tik vėliau, nei planuota, bet ir gali kainuoti gerokai brangiau.
Pateikę naują detalų darbų grafiką, statybininkai areną įsipareigojo užbaigti iki balandžio 1 d. Iki šių metų pradžios buvo panaudota tik apie pusę šiam projektui skirtų lėšų. Negana to, paaiškėjo, kad numatytų pinigų neužteks. Dėl papildomų garso akustikos bei ledo arenos šaldymo įrangų, taip pat nuo arenos atskirtos V.Knašiaus krepšinio mokyklos šildymo apskaitos statybos gali brangti apie 10–15 proc. – nuo 5,5 iki 8,25 mln. litų.
Statybininkai teisinasi, kad pagal grafiką jie nespėja dėl objektyvių priežasčių – objekto sudėtingumo, vėluojančio užmokesčio už darbą ir nepalankių oro sąlygų. Tačiau balandžio 1 d. yra ta riba, už kurios trauktis nebėra kur. Kaip ir kauniečiai, klaipėdiečiai taip pat yra užsitikrinę piniginę garantiją. Jei statybininkai nespės atlikti visų darbų iki balandžio mėn., Klaipėdos miesto savivaldybė gali pareikalauti sutartyje numatytos žalos atlyginimo – iki 2,7 mln. litų. Kadangi „Vėtrūna" yra apsidraudusi, šią sumą tektų sumokėti draudikams. Būtent pastarieji turėtų jausti didžiausią nerimą, nes neoficialiai teigiama, kad jie šiuo metu vėluoja apie tris savaites.
