Tad smurtautojos išsisuks nuo atsakomybės, nebent pati nukentėjusioji ar apie smurtą prieš jų dukrą sužinoję tėvai kreipsis į policiją.
Smurtinis vaizdo įrašas buvo paviešintas internete. Jame užfiksuota klupanti jauna mergina. Jai spiriama iš kojos, vėliau kelis kartus suduodama kumščiais į įvairias kūno vietas. Šį vaizdo įrašą internete pastebėjęs naujienų portalo tv3.lt skaitytojas kreipėsi į policiją, tačiau po beveik 2 savaičių sulaukė pareigūnų atsakymo, kad tyrimas pradėtas nebus.
Tiesa, vyras dar kreipėsi ir į prokuratūros atstovus, kurie, naujienų portalo tv3.lt duomenimis, vis dėlto, nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą. Maža to, nors policija neįžvelgė viešosios tvarkos pažeidimo šioje situacijoje, tačiau prokuratūra ikiteisminį tyrimą pradėjo būtent pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį (284 str.).
Policijos argumentai
Klaipėdos miesto policijos tyrėjos atsakyme buvo rašoma, kad apibendrinat vaizdo medžiagoje surinktus duomenis merginų veiksmuose nėra įžvelgiama viešosios tvarkos pažeidimo požymių, kadangi nėra objektyvių duomenų apie tai, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar viešoji tvarka.
Vertinant pateiktus duomenis, tikėtina, kad nenustatytų merginų veiksmai buvo nukreipti į konflikto su kita mergina aiškinimąsi ir nėra nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą. Tyrimo metu nustatyta, kad merginų atliktuose veiksmuose yra įžvelgiama fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo požymių, tačiau galimai nukentėjusi ar jos įstatyminiai atstovai į policiją su pareiškimu nesikreipė.
„Procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas neabejotinai atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą, o teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pripažįstant asmenį kaltu nepakanka tik formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas.
Be to, būtina paminėti, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias.
Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą“, – teigiama policijos nutarime.
Vaiko teisių reakcija
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus vedėja Gintarė Noliūtė pasakojo, kad dėl minimo atvejo jau anksčiau šią savaitę tarnyba sulaukė informacijos iš policijos:
„Iki šiol jiems nepavyko identifikuoti nukentėjusios mergaitės ir smurtavusių paauglių, o patys nukentėjusieji nesikreipė nei į medikus, nei į vaiko tiesių gynėjus. Šią naktį pakartotinai informaciją gavome ir iš įvykį užfiksavusių žmonių. Tad dar kartą kreipsimės į policiją prašydami padėti identifikuoti galimai nukentėjusius bei smurtavusius vaikus.
Esame dėkingi žmonėms, kurie nelieka abejingi ir stengiasi padėti vaikams, vis tik tokiose situacijose labai svarbu, kad ir patys nukentėję vaikai, jų tėvai, draugai ar artimieji taip pat išdrįstų kreiptis pagalbos. Institucijos yra pasirengusios padėti, tačiau tą pagalbą suteikti galės tik tada, kai žinos konkrečius žmones, kuriems ta pagalba reikalinga.“
Anot jos, smurtas tarp vaikų yra dažnėjanti problema, dažniausiai smurtas tarp vaikų prasideda nuo prasivardžiavimo, žodinių užgauliojimų, pasišaipymų, tačiau dažnais atvejais palaipsniui tokie apsižodžiavimai stiprėja bei perauga į fizinius veiksmus – virsta susistumdymais, muštynėmis:
„Tad matant užfiksuotus vaizdus, kur prieš vaiką yra smurtaujama fiziškai, kyla klausimas, ką tas vaikas jau patyrė iki tol ir kokia šiuo metu yra jo psichologinė būsena. Su smurtu susiduriančiam vaikui gali reikėti rimtos pagalbos, ypač psichologinės paramos. Tad labai svarbu, kad artimieji būtų atidūs, kalbėtųsi su vaiku, o pastebėję pokyčius jo savijautoje, elgesyje, kreiptųsi pagalbos.
Tad labai kviečiame žmones, žinančius, kad jų artimoje aplinkoje vaikas patiria bet kokios rūšies smurtą, pranešti apie tai ir padėti vaikui gauti jam reikiamą pagalbą. Taip pat svarbu žinoti, kad pagalbos gali reikėti ir tiems vaikams, kurie patys smurtauja. Dažnai tai būna vaikai, kurie patys patiria įvairių rūšių smurtą, tad ir patys taip elgiasi. Todėl yra labai svarbu laiku pastebėti problemą bei identifikuoti netinkamai besielgiančius vaikus.“
Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.