Po patirtų išgyvenimų, Lina (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) privačių odontologų teikiamas paslaugas prilygina verslui, o ne gydytojų darbui.
„Jie jaučiasi nebaudžiami. Stomatologai nebe gydytojai, o labiau verslininkai,“ - sako moteris už dantų gydymą paklojusi 2000 eurų, tačiau, kaip pati sako, patyrė daugiau žalos nei naudos.
„Kreipiausi į tą privačią odontologijos kliniką po dantų tiesinimo breketais. Norėjau, kad būtų pakoreguotas sąkandis, nes dantys buvo palenkti į liežuvio pusę.
Metus laiko vaikščiojau į pasirinktą kliniką, tačiau dėl neaiškių priežasčių, gydytojas vis vilkino laiką. Demonstravo man kaip galėtų atrodyti dantys, rodė maketus, kaip jie galėtų atrodyti, kaip galėtų viskas būti ir už tai, žinoma, buvo prašoma susimokėti.
Po pusmečio, gydytojas pasakė, kad bus aukštinamas sąkandis. Nepaaiškino kodėl to reikia ir kas tai per procedūra. Tačiau po jos situacija labai pablogėjo,“ - guodėsi Lina.
„Ant visų dantų buvo užpilta tarsi plombų masė, kuri pastūmė visą dantų tiltą dar labiau į liežuvio pusę. Nebegalėjau sukąsti dantų vienoje pusėje, ėmė tinti dantų tiltas, valgant skaudėjo, o dantų nebuvo galima net gerai išsivalyti, nes jie buvo tarsi sujungti tos masės – nebuvo tarpų,“ - aiškina klaipėditė.
Po konsultacijos nebegydė
Gydytojas išgirdęs moters nusiskundimus jai patarė važiuoti konsultacijai pas kitą specialistą. Nurodė jo kontaktus.
„Nuvykus pas rekomenduotą gydytoją į Vilnių, ji net už galvos susiėmė. Jos nuomone, žandikaulis nebeatlaiko tokios masės, kuri buvo užpurkšta ant visų dantų. Jie tarsi klibėjo, tad gydytoja nieko nelaukusi, galima sakyti, suteikė man pirmąją pagalbą ir nuėmė dalį tos masės.
Kai grįžau į Klaipėdą po konsultacijos, kuriai mane nukreipė pats gydytojas, jis nebesutiko tęsti gydymo. Liepė vykti pas tą pačią medikę į Vilnių. Neva jeigu ji prikišo nagus, tai tegu ir gydo toliau.
Bandžiau jam paaiškinti, kad ji tiesiog man suteikė pirmąją pagalbą, nes buvo negerai atliktas jo darbas, dėl kurio patyriau daugybę nemalonumų, bet jis bendrauti toliau atsisakė,“ - pasakojo Lina.
Nieko nelaukusi moteris kreipėsi į klinikos vadovą. Jam raštu paaiškino situaciją ir norėjo sužinoti, kodėl buvo atliktas sąkandžio aukštinimas bei kodėl gydytojas neištaiso savo klaidų, nesuteikia gydymo, už kurį jau sumokėti pinigai.
„Atsakymo, žinoma, nesulaukiau jokio. Po mėnesio laukimo, nuvykau į kliniką ir paklausiau, kodėl man niekas nieko nepaaiškina. Išgirdau, kad toje klinikoje manęs išvis niekas negydė, o tas gydytojas klinikoje nebedirba. Nors tai tikrai ne tiesa. Maža to, pats įstaigos vadovas man davė vizitinę kortelę, neva nurodydamas kur man kreiptis. Grįžusi namo internete patikrinau – tai statybų bendrovės kontaktai,“ - absurdišką situaciją pasakojo moteris, vėliau išsiaiškinusi, kad šios klinikos vadovas – moterį gydžiusio odontologo tėvas.
Dėl netinkamai atlikto sąkandžio aukščio kėlimo, klaipėdietei prireikė kinezoterapeutų pagalbos.
Gydymo netęsia dėl kito gydytojo
Su portalu tv3.lt bendraudamas odontologijos klinikos vadovas neslėpė, kad pacientė žinoma ir įsiminta dėl ryškios asmenybės. Gydytojas neneigė, kad klinika netęsia pacientės gydymo ir siūlo jai gydytis kitur. Tam turi savų argumentų.
„Pacientė gydėsi pas mus, bet paskui išvažiavo konsultacijai į Vilnių ir ten jai pasakė, kad viskas, kas yra padaryta mūsų klinikoje, yra blogai. Ir ne tik pasakė, bet dar ir padarė: nušlifavo plombas, koregavo sąkandį.
Tada ji grįžo pas mus, kad viską pabaigtume iki galo. Tačiau, jeigu žmogus važiuoja konsultuotis, tai daktaras gali tik pakonsultuoti, bet rankų kišti kaip ir nėra priimta. Parašai kas yra blogai, ką tu matai ir su ta išvada turėtum atsiųsti pacientą pas gydytoją, kuris ir gydo jį. Ir jeigu ta nuomonė sutampa, tada galima prieiti bendros nuomonės.
Jeigu gydytojas nusprendė savo nuožiūra, kad kažkas yra blogai ir, kad jis gali pataisyti, ir lenda į paciento burną, pakeičia, kas jau buvo padaryta, tai mes norime, kad tas daktaras tą pacientą ir pabaigtų gydyti, nes jis jau žino situaciją ir ką jis jau yra padaręs, tad tegu gydo toliau,“ - tv3.lt aiškino klinikos vadovas.
Anot pašnekovo, specialistų, kurie užsiima sąkandžio patologija, Lietuvoje nėra daug. Moterį klinikoje gydęs odontologas vienas iš nedaugelio. Žinių šioje srityje sėmęsis užsienyje.
„Pas mus vienas yra gydytojas, kuris užsiima sąkandžio patologija. Jis yra baigęs Vokietijoje mokslus, turi sertifikatus. Gydytoja, pas kurią buvo nusiųsta pacientė taip pat studijavo Vokietijoje. Tačiau gydytojas tik paklausė jos nuomonės. Bet tai nereiškia, kad kitas daktaras gali paimti ir savo nuožiūra kažką taisyti. Pacientas nebuvo siųstas gydymui. Tad kas pridėjo ranką, tas ir turi padaryti. Mes galime atsakyti tik už tai, kas buvo padaryta iki tol, nors kas buvo iki tol jau kaip ir nebeaišku, nes viskas jau yra pakeista.
Mes ne tai, kad atsisakome tęsti gydymą, bet ji yra nukeipta ten, kur ją konsultavo, pataisė, kad būtų geriau, jai viskas tiko, tai ten ji ir turėtų gydytis. Medicinoje priimta, jeigu siunti konsultuotis, tai konsultuotis, o jeigu jau ėmėsi gydymo, tai turi jį ir pabaigti,“ - įsitikinęs klinikos vadovas.
Atsakyti į moters skundą, gydytojas sako negalėjęs, nes jis buvo netinkamai suformuotas.
„Ji surašė kur buvo, kur ką darė, ten nebuvo prašymo atsakyti kažką. Juk skundas yra jeigu reikalauji pinigų ar pataisyti kažką, o čia ji tik surašė kur buvo ir kas ką atliko. Iš to rašto neaišku, ko ji nori. Aiškina, kad nori pratęsti gydymą, bet mes negalime jo pratęsti dėl išvardintų priežasčių,“ - kalbėjo gydytojas.
Jei moteris turi pretenzijų, pašnekovas pasiūlė jai kreiptis į atitinkamas institucijas, kurios numato visą skundų narinėjimo yra procesą.
Skundai dėl netinkamai suteiktų paslaugų
Sveikatos apsaugos ministerijoje veikia Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Šios pirmininkė Ieva Drėgvienė sako, jog per mėnesį sulaukia maždaug 10-15 naujų pacientų skundų. Visiems, kurie mano, jog jiems suteikta procedūra buvo netinkama, I. Drėgvienė pataria kokių veiksmų riektų imtis pirmiausiai.
„Pacientas dėl nekokybiškai atliktų sveikatos priežiūros paslaugų, turi kreiptis į paslaugas suteikusią įstaigą raštiškai, su skundu ir sulaukti atsakymo. Jeigu jis netenkina ir pacientas mano, kad yra pažeistos jo teisės ar paslaugos suteiktos blogai, tuomet pacientas per metus laiko nuo teiktų paslaugų turi kreiptis į pacientų teisių ir žalos atlyginimo komisiją su prašymu.
Turi užpildyti nesudėtingos formos prašymą kuriame turi išdėstyti kas jo nuomone yra atlikta negerai ir ko jis prašo ir siekia: ar žalą nustatyti, kokio dydžio žalą ir pan.,“ - aiškina I. Drėgvienė.
Komisija gavusi skundą dar kartą kreipiasi į nurodytą ir procedūras atlikusią gydymo įstaigą. Sulaukė jų atsakymo pradeda nagrinėti skundą.
„Komisija kreipiasi ir į nepriklausomą trečiąją šalį, pateikia visus medicininius dokumentus ir formuoja klausimus atitinkamiems specialistams. Kai šie atsako, tada komisija ir priima sprendimą,“ - sako komisijos pirmininkė.
Pacientams patariama prieš kreipiantis dėl skundo nagrinėjimo, nuvykti specialisto apžiūrai. Kad šis įvertintų paciento būklę, galbūt įvardintų ar galėtų būtų priežastinis ryšys su teiktomis paslaugomis.
„Labai dažnai, kai būna odontologinės paslaugos, iš patirties galiu pasakyti, kad prašome, jog specialistai apžiūrėtų pacientą ir įvertintų būklę bei priežastinį ryšį su prieš tai teiktomis paslaugomis.
Tada komisija nustatinėja ar prieš tai teiktos paslaugos buvo kokybiškos, ar buvo priežastinis ryšys, ar pats pacientas laikėsi gydymo rėžimo nurodymo, ir išnagrinėję priima sprendimą tenkinti ar ne paciento skundą,“ - sako I. Drėgvienė.
