Palijus nuolat patvinstančias uostamiesčio dalis turėtų išgelbėti Klaipėdos ir aplinkinių teritorijų lietaus nuotekų tinklų specialusis planas, kurį planuojama tvirtinti jau artimiausio miesto tarybos posėdžio metu.
Pasak savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, ypač probleminė yra nuolat apsemiama Mokyklos gatvė, senamiestis, Kaštonų gatvės garažai ir nemažai kitų uostamiesčio vietų.
Priežastys, dėl kurių kenčia gyventojai yra pernelyg siauras lietaus nuotekų vamzdynų skersmuo, apirusi, taip pat pačių klaipėdiečių šiukšlėmis užkemšama lietaus kanalizacija.
Pasak G. Pociaus, nemaža dalis senųjų uostamiesčio individualių namų kvartalų - Plytinės, Tauralaukio, Smeltės, Paupių - gyventojų lietaus kanalizacijon išleidžia netgi buitines ir fekalines nuotekas.
Visos šios problemos turėtų būti išspręstos įgyvendinus specialiojo plano siūlymus. Tiesa, kada tai galėtų būti padaryta - neaišku. Pasak G. Pociaus, planas bus įgyvendinamas pagal kišenės storį. Iš viso tam reikėtų šimtų milijonų litų.
Specialusis planas pasitarnaus ir kaip specialiosios sąlygos rengiant detaliuosius planus.
G. Pociaus teigimu, inventorizavus lietaus nuotekų ūkį, jį įregistravus ir perdavus į vienos įmonės rankas, bus įvestas ir mokestis už lietaus nuotekas - toks egzistuojąs daugelyje Europos šalių. Savo ruožtu gyventojai galėtų tausoti lietaus kanalizaciją, jos neužteršti, be to, pasirūpinti, kaip į ją nuleisti mažiau vandens, t. y. beatodairiškai visko neasfaltuoti.
Giedrė Norvilaitė
