„Pirmą kartą Klaipėdoje toks įvykis, kada mes sugebėjome atsikelti nuo savo sofų ir susivienyti bendram, tikslui“, – sakė vienas iš piketo dalyvių.
Dešimtmetį smarvę kentę klaipėdiečiai susivienijo eitynėms „Už teisę gyventi be smarvės“. Pietinėje Klaipėdos pusėje įsikūrę žmonės dvoką kenčia jau dešimtmetį, o šią vasarą sako nebuvo dienos, kai nebūtų jutę smarvės.
„Nusibodo gyvent smarvėj, nusibodo nuodyt vaikus, patiems sveikatos sublogėjo, įtariam, kad nuo smarvės“, – skundėsi vienas klaipėdietis.
„Atsibodo smarvė, atsibodo naktim nekvėpuoti užsidarai langus, karšta“, – sakė kitas.
Žmonės kenčia fekalijų, nuotekų, saldų rapsų, šiukšlių, pūvančių atliekų dvoką. Nuodijami kvapų patiria ir sveikatos sutrikimų.
„Kosuliai, prabundam naktį, dusuliai, pykinimas, vėmimas, kai kuriems žmonėms, vat pasakoja, kad net vemia“, – teigė klaipėdietis.
„Negalim miegoti, galvą skauda, pykina, nu smarvėj gyvenam“, – pasakojo kitas.
Klaipėdiečių eisena prasidėjo nuo prekybos centro ir tęsėsi iki pat Dumpių, kur įsikūrusios, kaip spėjama, miestą smarve dusinančios įmonės. Ir nors pastaruoju metu klaipėdiečiai sulaukia tiek vietos, tiek ir aukščiausios valdžios dėmesio, pokyčių esą nejaučia.
„Vieną kartą reikėtų surimtėti ir žiūrėti kas ką darom, ypač tie, kas vadovauja tokioms įmonėms. Tegu ateina pabūna patys čia, tada supras, kas yra smarvė“, – siūlė vienas klaipėdietis. „Nė kiek nesumažėjo, nei kiek, tas pats yra, bet gal dabar pajudės į priekį, nes ir valdžios atstovai atvažiuoja, tai jau suprato, kad žmonės šį kartą nenusileis“, – teigė kitas.
Prieš keletą dienų į Dumpiuose įsikūrusias įmones buvo užsukęs sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Jis atviras atliekų tvarkymo aikšteles pavadino atgyvena ir priminė, kad jau pateikti įstatymų pakeitimai, kurie, tikimasi, padės suvaldyti kvapų ir kietųjų dalelių taršą uostamiestyje. Tačiau jeigu Seimas rudens sesijoje siūlymams pritars, griežtesnės taisyklės įsigalios tik per artimiausius keletą metų.
