Šiuo metu Klaipėdoje valstybės parama daugiabučių rekonstrukcijai naudojasi ar nori pasinaudoti vos trisdešimties namų gyventojai, nors, pasak specialistų, iš viso uostamiestyje reikėtų renovuoti kone 80 procentų visų daugiabučių.
Visiškai renovuotas namas Klaipėdoje kol kas yra tik vienas - penkiaaukštis Debreceno gatvėje. 2000-2001-aisiais atlikus jo rekonstrukciją, dabar didžioji dalis namo gyventojų darbams paimtą paskolą jau yra grąžinę.
Bijo įsipareigoti
Šių metų vasario pabaigoje padidinus valstybės paramą renovuojamiems daugiabučiams iki 50 procentų darbų vertės, iki šiol vangiai tokia parama bandę pasinaudoti daugiabučių gyventojai šiek tiek sujudo.
Tiesa, perspėja viešosios įstaigos Būsto agentūros Klaipėdos regiono padalinio inžinierius konsultantas Eugenijus Šimonis, 50 proc. paramą gali tikėtis gauti tik tos bendrijos, kurios renovuoja namą kone iš esmės. Pavyzdžiui, vien tvarkant stogą valstybės paramos sunku tikėtis.
"Valstybės politika yra tokia, kad kuo daugiau įdėsi į namo renovaciją, tuo didesnio gali tikėtis efekto", - sakė E. Šimonis.
Iki šiol daugiabučių renovaciją valstybė dotavo tik iki 30 procentų, tačiau tokia parama nedavė apčiuopiamų rezultatų. Nors apie namų renovaciją jau kalbama gerą dešimtmetį, iš visoje šalyje planuotų sutvarkyti kone 20 tūkst. namų pavyko tik mažiau nei šimtą.
Teigiama, kad daugiabučių namų renovavimo procesas Lietuvoje juda vangiai dar ir dėl to, kad žmonės, ypač vyresni, bijo įsipareigoti bankams.
Norint atlikti namo renovaciją, reikia, kad sutikimą duotų per 50 procentų namo gyventojų. Dažnai bankai siūlo geresnes kreditavimo sąlygas, jei namą sutinka renovuoti 75 procentai gyventojų.
"Dažnai bendrijos pirmininkams įtikinti pusę namo gyventojų, kad namą reikia renovuoti, būna neįvykdoma užduotis. Ypač, jei didžioji dalis gyventojų yra pensininkai, kurie dažnai vadovaujasi argumentu, kad jų amžiui užteks ir to, kas yra", - pasakojo E. Šimonis.
Kitiems kliudo tai, kad namas neturi bendrijos. Žinia, valstybės parama renovuojant namus gali pasinaudoti tik bendrijos arba tie gyventojai, kurie yra pasirašę jungtinės veiklos sutartis
Pavyzdys yra
Klaipėdoje iki šiol yra tik vienas visiškai renovuotas namas - penkiaaukštis Debreceno g. 31. 1972-aisiais metais statytas namas buvo renovuotas 2000-2001-aisiais, o iki šiol dauguma namo gyventojų jau yra išmokėję paimtą paskolą.
Bendrijos "Lelija" pirmininko Rimanto Miciaus duomenimis, po namo renovacijos šildymo kaina vidutiniškai sumažėjo daugiau nei du kartus. Pasak jo, kai kurie gyventojai sutaupo dar daugiau, nes dabar jie patys gali savarankiškai spręsti, kurį kambarį šildyti daugiau, kurį - mažiau.
Preliminariai skaičiuojama, kad gavus pusę reikiamų lėšų iš valstybės, visapusiškas vidutinio dydžio daugiabučio remontas, kreditą paėmus dešimčiai metų, vienam butui per mėnesį kainuotų iki 100 litų.
"Kaip pavyzdį galima pateikti ir Plungėje renovuotą daugiabutį. Namo, kuriame yra 55 butai, renovacija atsiėjo 1,3 milijono litų. Kadangi valstybės parama bus 50 procentų, gyventojams reikės atiduoti tik apie 700 tūkst. Jei paskola paimama dešimčiai metų, kiekvieną mėnesį vienam butui reikės atiduoti per 110 litų. Tačiau šiame name sutaupoma net 66 procentai energijos. Taigi, užuot už šildymą mokėję kone 4 litus už kvadratinį metrą, gyventojai bemokės po 1 litą", - pavyzdį pateikė E. Šimonis.
Dviguba parama - įmanoma
Žinia, daugiabučių namų gyventojai gali pasinaudoti ne tik valstybės, bet ir miesto Savivaldybės teikiama parama.
Pasak E. Šimonio, pernai abiejomis paramomis norėjo pasinaudoti 4 bendrijos.
Tačiau Klaipėdos savivaldybės administracijos Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjas Algis Gaižutis pastebėjo, kad gauti dvigubą paramą nėra lengva, nes to neleidžia šalies įstatymai. Tiesa, Aplinkos ministerija jau yra paruošusi projektą, ir jei jį patvirtins Vyriausybė, tai bus įmanoma.
"Jei nauja tvarka bus patvirtinta, daugiabučio namo gyventojai galės gauti 50 procentų paramą iš valstybės ir dar, pavyzdžiui, 15 procentų iš savivaldybės", - sakė A. Gaižutis.
Žinia, 2004-aisiais Klaipėdoje buvo įsteigtas daugiabučių namų rėmimo fondas. Šiemet yra gauta paraiškų, kurių bendra suma siekia kone 2 milijonus litų. O fondui šiemet numatyta skirti lėšų tik per milijoną. Maža to - fondo lėšos pirmiausia skiriamos avarinės būklės pastatams remontuoti, taip pat bendrijoms, kuriose didesnioji patalpų savininkų dalis yra bedarbiai, pensininkai bei socialinės pašalpos gavėjai.
Rengs projektus
Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su Būsto agentūra dalyvauja tarptautiniame projekte BEEN ir iki šių metų pabaigos planuoja tipiniams namams paruošti techninius projektus.
Tuomet renovuoti daugiabutį sugalvojusiems namo gyventojams nebereikės gaišti laiko ir išleisti krūvas pinigų rengiant techninius projektus.
Daugiabučių namų modernizavimo programa Lietuvoje bus įgyvendinama iki 2020 metų.
Kai kurie nekilnojamojo turto ekspertai prognozuoja, kad po kelerių metų nerenovuotų senos statybos butų ir naujos statybos būstų kainos gali skirtis iki 50 procentų.
