Rytoj vyksiančiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje vėl bus svarstomas projektas įvesti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą bei tvarkymą Klaipėdos rajone.
„Vakarų ekspresas“ jau rašė, jog sausį sprendimas dėl rinkliavos nebuvo priimtas, nes Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba įpareigojo savivaldybę ištaisyti kai kurias klaidas dokumentų pakete, reikalingame rinkliavai įvesti.
Rinkliavai jau pasirengę
Klaipėdos rajono savivaldybė būtų trečioji savivaldybė apskrityje, įsivedusi vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą. Rinkliavą rajone planuojama įvesti pagal gyventojų skaičių. Daugiabučio namo gyventojui mieste tektų mokėti 54 litus per metus, individualaus namo gyventojui - 50 litų, gyventojui kaime ar sodų bendrijoje - 28 litus. Už sodo sklypą be namo - 12 litų, garažo valdą - 14 litų.
Kitiems atliekų turėtojams, įstaigoms, organizacijoms rinkliavą nu matoma skaičiuoti pagal turimą ar nuomojamą nekilnojamojo turto plotą. Atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijas pagal koncesijos sutartį numatoma perduoti Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui - bendrai apskrities savivaldybių įmonei.
„Vietinės rinkliavos įvedimo klausimas savivaldybėje buvo išsamiai aptartas, buvo sudaryta ne viena darbo grupė, kurių darbe dalyvavo bendruomenių, atliekų vežėjų, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, savivaldybės specialistai, rajono Tarybos nariai“, - sakė rajono mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė.
Pasak jos, darbo grupė, atsižvelgusi į pasiūlymus, nutarė, jog tikslinga rinkliavą įvesti gyventojams ne pagal būsto plotą, o pagal gyventojų skaičių. Kai kurių specialistų vertinimu, Klaipėdos rajonas planuoja įsivesti pernelyg mažas rinkliavos kainas, o rinkliavos surinkimą apsunkins skaičiavimas pagal gyventojų skaičių, nes rajonas nėra sėslus, gyventojai neretai nedeklaruoja savo gyvenamosios vietos.
„Kaimo žmonėms rinkliava nebus lengva našta. Tikimės, jog kuomet išsiplės mokėtojų ratas ir rinkliava ilgainiui mažės visiems. O jei matysime, kad nebeužtenka surinktos rinkliavos atliekų paslaugoms pirkti, rinkliavos dydžiai gali būti pakoreguoti“, - sakė R. Cirtautaitė.
Bendruomenės pritaria rinkliavai
Rinkliavos įvedimą už atliekas skatina tiek rajono bendruomenių atstovai, tiek aplinkosaugininkai.
„Mes aktyviai dalyvavome darbo grupėse analizuojant rinkliavos įvedimo klausimus. Į mūsų pasiūlymus buvo geranoriškai atsižvelgta. Pasiūlėme, jog rinkliava būtų skaičiuojama ne pagal plotą, o pagal žmonių skaičių. Taip pat pasiūlėme rinkliavos mokesčio netaikyti kūdikiams iki vienerių metų, o socialiai remtinų gyventojų grupei numatyti lengvatas. Iš pradžių prieštaravome, kad koncesijos sutartis dėl atliekų tvarkymo organizavimo, taip pat rinkliavos surinkimo rajone būtų pasirašyta su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru. Siekėme, kad šio darbo imtųsi pati savivaldybė. Tačiau įsitikinome, kad savivaldybei tai būtų papildomas rūpestis ir išlaidos, o Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras yra bendra savivaldybių įmonė, savivaldybių kontroliuojama, jau turi patirties surenkant rinkliavą už atliekas, kurios lėšos keliauja į savivaldybės biudžetą. Todėl ir pritarėme tokiai koncesijos sutarčiai“, - teigė rajono bendruomenių organizacijų susivienijimo valdybos pirmininkė Lijana Simonaitytė.
Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento rajono agentūros vedėjas Algirdas Vaitkus įsitikinęs, jog rinkliavos įvedimo atidėlioti nebegalima.
„Gamta itin teršiama aplink sodus, Gargždus ir Priekulę, didesnes gyvenvietes. Neturintys konteinerių gyventojai aiškina, jog esą neturi atliekų. Kaimuose įprasta atliekas deginti, nors tai draudžiama. Kai visi susimokės rinkliavą, nebeliks prasmės pilti šiukšles pamiškėje ar teršti orą, deginant plastmasės gaminius, senas padangas. Dažniausiai dėl šiukšlinimo nubaudžiame gyventojus. Pernai buvo nubausti 29 atliekų tvarkymo taisyklių pažeidėjai“, - sakė A. Vaitkus.
Jolanta Beniušytė
