Aukštojo mokslo reformą pristatęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius informavo, kad 21 tūkst. būsimųjų pirmakursių galės studijuoti valstybės finansuojamose vietose, iš jų 11 tūkst. universitetuose ir 10 tūkst. kolegijose. Pasak ministro, šie skaičiai dar nėra galutiniai. Tokia tvarka bus taikoma tik būsimiesiems pirmakursiams.
Nebeliks valstybės dalinai finansuojamų vietų
Pasak ministro, palyginti su praėjusiais metais, valstybės finansuojamų vietų skaičius sumažės beveik 2 tūkst. studentų, tačiau nuo šiol visi jie bus visiškai valstybės finansuojami. Ligi šiol dalis valstybės finansuojamose vietose buvusių studentų turėdavo mokėti po 520 litų įmoką kas semestrą, o visiškai už mokslą nemokėdavo tik 47 proc. valstybės finansuojamose vietose besimokiusių studentų. Nuo kitų metų iš dalies valstybės finansuojamų vietų nebeliks.
Pasak ministro, pasikeitus tvarkai kiekvienam pirmakursiui bus skiriamas didesnis finansavimas, nei būdavo iki šiol.
Naujajai tvarkai reikės beveik 70,4 mln. litų. Tiek valstybei vidutiniškai kainuos gerai besimokančių studentų mokslas per 4 mėnesius. Šiuos pinigus žadama skirti iš ministerijos biudžeto.
Ministras taip pat teigė, kad iki liepos 1 dienos bus paruošta nauja paskolų studijoms sistema, turėsianti palengvinti paskolų grąžinimo tvarką.
Viskas priklausys nuo studentų
Kalbėdamas apie valstybės finansuojamų vietų paskirstymą, ministras informavo, jog vietų skaičius universitetuose tiesiogiai priklausys nuo pačių studentų. Valstybės finansuojamų studentų skaičius bus nustatomas pagal praėjusių metų duomenis. Daugiau finansuojamų vietų bus tuose universitetuose, kur praėjusiais metais stojo aukščiausius abitūros egzaminų vertinimus turėję studentai.
Ar į universitetą stojantis studentas mokės už mokslą, priklausys nuo studento abitūros egzaminų vertinimo ir to, kiek valstybės finansuojamų vietų pagal praėjusių metų stojimo rezultatus turės universitetas.
Taigi studentai bus paskirstomi pagal abitūros egzaminų rezultatus. Tiesa, ministras pridūrė, kad maždaug 10 proc. į mokamas vietas įstojusių studentų, tačiau vėliau parodysiančių labai aukštus mokslo rezultatus, Vyriausybė apmokės visą jų studijų kainą.
Be to, ministras tikino, kad vadinamasis studentų krepšelis nebus taikomas visoms studijų kryptims bendrai. Kitaip tariant, kiekviena mokslo kryptis, pavyzdžiui, humanitariniai mokslai, socialiniai mokslai ar tikslieji mokslai gaus savo studentų krepšelio dalį. Tokiu būdu bus siekiama užtikrinti, kad nenukentėtų mažiau populiarios studijos. Pasak ministro, „turi būti atliepiami visuomenės poreikiai“.
Mažiau studentų universitetuose
Ministras informavo, kad kitąmet numatyta 11 proc. daugiau valstybės finansuojamų vietų kolegijoms. Pasak ministro, taip padaryta siekiant palaipsniui suvienodinti universitetuose ir kolegijose studijuojančių studentų skaičių. G. Steponavičiaus teigimu, šiuo metu universitetuose ir kolegijose studijuojančių studentų santykis lygus trys su vienu (universitetų naudai).
Vakarų Europoje šis santykis paprastai yra vienas su vienu. Kaip teigė ministras, šito bus siekiama ir Lietuvoje.
„Universitetai neturi ruošti pardavėjų su universitetiniu išsilavinimu”, - teigė ministras. Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje studentai pasiskirstę netolygiai, dėl to sudėtinga užtikrinti aukštojo mokslo kokybę.
***
Šiam Vyriausybės planui pertvarkyti aukštojo mokslo sistemą Lietuvoje negailima kritikos. Nors teigiama, kad reforma yra būtina, tačiau abejojama, ar būtent tokia.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
