Kitą savaitę piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ ketina surengti nedideles protesto akcijas prie Seimo ir Vyriausybės. Mitinguose bus protestuojama prieš Švietimo ir mokslo ministerijos siūlomą aukštojo mokslo reformos variantą.
Minėta grupė trečiadienį išplatintame pranešime teigia planavusi vasario 19-ąją surengti didelį mitingą, tačiau tam leidimo nedavusi Vilniaus savivaldybė.
Kaip BNS sakė vienas iš planuojamų akcijų rengėjas Nerijus Stasiulis, piliečių grupė neatsisako planų vėliau surengti didelį mitingą, tačiau kitą trečiadienį apsiribos nedidelėmis akcijomis, kurioms nereikalingi specialūs leidimai.
Savivaldybės leidimo nereikia akcijoms, kuriose dalyvauja iki 10-ties asmenų.
Savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas BNS sakė, kad leidimas neišduotas, nes mitingo organizatoriai nesutiko užtikrinti, kad jame dalyvautų ne daugiau kaip 300 žmonių. Daugiau žmonių esą teritorijoje prie Seimo, jį aptvėrus apsaugine tvorele, susirinkti negali. Pasak G. Palucko, organizatoriai nepanoro savo protesto akcijos perkelti į kitą vietą.
Per šios piliečių grupės rengtą protesto akciją 2008 metų gegužę kilo neramumai – grupelė jaunuolių, nuo kurios iki tol taikaus mitingo organizatoriai atsiribojo, pabandė užsibarikaduoti Vilniaus universiteto pastate sostinės centre. Du jaunuolius tuomet sulaikė policija.
Kitos studentų organizacijos – Lietuvos studentų sąjunga ir Lietuvos studentų atstovybių sąjunga – prie kitos savaitės protesto akcijų prisidėti nežada. Tai BNS patvirtino jų atstovai.
Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ teigia, kad mokesčio už studijas klausimas gali būti svarstomas tik atlikus visų akredituotų studijų programų kokybės auditą ir optimizavus aukštųjų mokyklų tinklą. Tai atlikus, mokestis esą privalo būti visiems solidariai vienodas ir kiek įmanoma mažesnis.
Sausio pradžioje Vyriausybė posėdyje pritarė studijų reformai – studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistemos įvedimui. Krepšeliai bus skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams – jiems už studijas mokėti nereikės.
Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas. Planuojama, kad paskolų sistema bus sukurta vėliausiai iki liepos 1 dienos.
Žadama, kad iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų, mokėjusių už mokslą, galės sumokėtus pinigus baigę universitetą atgauti arba būti atleisti nuo paskolos grąžinimo.
Šiuo metu valstybės finansuojamose vietose studijuojantieji, kurie neturi akademinių skolų, o jų sesijų vidurkis ne mažesnis nei 8, už mokslą nemoka. Kiti valstybės finansuojamose vietose studijuojantys studentai gauna dalinį valstybės finansavimą ir moka 520 litų studijų įmoką. Likę studentai moka pilną studijų kainą, kuri skirtingoms studijų sritims ir skirtingose mokslo įstaigose nėra vienoda.
