Dalis mokytojų sostinės V. Kudirkos aikštėje rinkosi jau nuo 11 valandos, atvykusieji skambino varpeliais, skandavo „kitą pamoką streikas“, laikė užrašus „Švietimas pasiekė dugną. Kada lipsim į viršų?“, „Tikras mokytojas negali tylėti“, „Mums rūpi Lietuvos ateitis, o tau?“, „Mokytojas be prestižo – valstybė be prestižo.“ Pasigirdo skanduotės „Kita pamoka – streikas!“, „Išaušo mūsų valanda!“
Mokytojų streike pasirodė žinomų veidų. Prie Vyriausybės susitiko prieštaringai vertinama pedagogė Astra Genovaitė Astrauskaitė ir Seimo narė, edukologė Vilija Targamadzė.
Naujienų portalui tv3.lt pavyko pakalbinti kelis streikuojančius mokytojus.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Irena Sakalauskienė atvyko iš Alytaus Putinų gimnazijos. Nors pedagogė nėra Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) narė, ji atvažiao palaikyti kolegų. Anot mokytojos, problemos liečia visus švietimo darbuotojus.
„Man būtų gėda dėstyti literatūrą, jeigu aš neprisidėčiau ir nepalaikyčiau šito streiko. Aš nesu profsąjungos narė, bet tai yra mano atsakomybė, mano įsipareigojimas palaikyti savo kolegas ir, žinoma, nelaukti, kol kažkas kitas atneš man ant lėkštutės iškovotą atlyginimą, klasių mažinimą arba mokytojus pagalbininkus“, – kalba pedagogė iš Alytaus.
I. Sakalauskienė apgailestauja, kad dėl valdžios sprendimų kenčia ne tik mokytojai, bet ir ir mokiniai. Nuo šių mokslo metų pradedama dėstyti pagal naujas ugydmo programas, bet kai kuriems dalykams nėra paruošta vadovėlių, skaitmeninių mokymo priemonių. Mokytojai tikina neturintys aiškios sistemos, kaip reikės vertinti dar vieną naujovę – tarpinius vienuoliktų pasiekimų patikrinimus.
„Esu už streiką, nes mokiniai negali būti bandomieji triušiai“, – priduria I. Sakalauskienė.
Pedagogė sako, kad jos mokykos administracija gana pozityviai žiūri įs treiką ir leidžia išsakyti savo nuomonę. Vis dėlto mokiniai turi įvairių minčių.
„Jiems truputėlį neaišku, reikia paaiškinti tą streiko formą. Jie sunkiau suvokia ir reikalavimus, kuriuos kelia profsąjunga“, – paaiškino I. Sakalauskienė.
Pagal Vilniaus miesto savivaldybės išduotą leidimą, mitingai prie Vyriausybės rūmų galės vykti kasdien nuo rugsėjo 29 d. iki spalio 28 d., juose galės dalyvauti iki 2000 žmonių.
Mokytoja iš Alytaus: „Į mokyklas žiūri kaip į pramonę“
I. Sakalauskienė – ne vienintelė streikuojanti Alytaus mokytoja. Su vėliava ant pečių už geresnes darbo sąlygas mitinguoja jos kolegė, Alytaus Putinų gimnazijos lietuvių kalbos ir litetarūros mokytoja Algida Sabonienė.
„Streikas yra kraštutinė priemonė, kad išgirstų mūsų balsą ir žmonės nebebūtų kvailinami. Dabar yra glaistoma, kad viskas gerai, barstomi pažadai, pliurpalai, kad mokinys yra mokomas tik „popieriuje“, – sako pedagogė.
Jis taip pat pabrežia, kad įvedus atnaujintas ugdymo programas, trūksta vadovėlių. Negana to, nėra ir mokytojų padėjėjų, apie kuriuos valdžia dažnai kalba.
„Mes norim, kad būtų atsatyta teisybė ir vykdomi pažadai“, – priduria I. Sabonienė.
Mokytoja, kuri mokykloje jau 30 metų, teigia šiandien dirbanti iš idėjos. Tačiau mokymasis, pedagogės galva, „katastrofiškai ritasi žemyn“, o ji pati neįstengia suvaldyti klasės, kurioje mokosi skirtingų gabumų ir socialinių ųgūdžių turintys vaikai.
„Kai mano dėmesio per pamoką reikia penkioms skirtingoms mokinių grupėms, aš jaučiuosi bejėgė. Aš tiesiog nebegaliu savęs realizuoti kaip mokytoja. Mane tai varo į neviltį“, – kalba A. Sabonienė.
Pedagogė sako, kad svarbiausia jai ne atlyginimas, o galimybė gerai jaustis ir dirbti.
„Dabar viskas suvedama į eurą. Į mokyklas žiūri kaip pramonę. Mane tai liūdina, glumina ir prieštarauja viskam, kas yra vertinga“, – komentuoja A. Sabonienė.
Prieš streiką jai teko pabendrauti su mokiniais. Jie turėjo įvairių nuomonių: vieni palaikė, kiti buvo skeptiški. Anot A. Sabonienės, mokiniai atneša visuomenės nuomonę – tai, ką galvoja jų tėvai, aplinkiniai.
„Vienas devintokas manęs klausė: o ką darysit, jeigu nieko nepasieksit? Vadinasi, apie tai yra kalbama ir gal jau yra verdiktas paskelbtas, kad nieko šitie mokytojai nepasieks. Tokią žinią man atneša mokiniai, o aš jiems sakau tą patį, ką ir jums“, – sako pedagogė.
Vis dėlto, jei nutiktų taip, kad streikas iš tiesų neduos realių rezultatų, mokytoja pasiduoti nežada:„Iki kito karto.“ Naujienų portalas tv3.lt primena, kad 2018 m. mokytojai streikavo Seime.
Vienas tikslas jau pasiektas
Elektrėnų Ąžuolyno progimnazijos mokytojas Aivaras Dočkus sako, kad vienas tikslas jau pasiektas – įvyko streikas. Tai reiškia, kad žmonės pamatė, kaip yra iš tiesų ir kad mokytojai negauna tokio atlyginimo, kokį skelbia statistika.
Anot A. Dočkaus, apie streiką žino ir kalba jo mokiniai.
„Šiandien sutikau vieną penktokę. Ji mano sako, mokytojau, jūs streikuojat. Sakau, gi aš pamokų tau nevedu. Gerai, sako, ir palinkėjo sėkmės“, – pasakoja mokytojas.
Oficialią mokinių poziciją skelbia Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa. Kalbėdamas susirinkusiems mokytojams, ji sakė, kad ši organizacija pirmą kartą palaiko mokytojų streiką.
Po jo žodžių mokytojai ėmė skanduoti „ačiū“.
„Palaikome dėl dviejų labai paprastų priežasčių. Yra du jūsų reikalavimai, tai yra didinti mokytojų atlyginimą ir mažinti mokinių skaičių klasėse“, – sakė. J. Trumpa.
Anot jo, kiekvienam mokiniui svarbu, kad mokytojas „būtų energingas, inovatyvus, kad įtaigiai kalbėtų“, taip pat, kad pedagogai būtų pasiruošę kiekvienai pamokai, atviri emociškai.
Dalis streikuojančių mokytojų išėjo į žygį
Toliau nuo Vilniaus gyvenantys pedagogai penktadienį pradeda žygį nuo savo ugdymo įstaigų iki sostinėje esančių Vyriausybės rūmų.
treiką organizuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDP) vadovo Andriaus Navicko teigimu, mokytojai nežygiuos autostrada ar kitais pagrindiniais keliais. Policijos palydos, anot jo, mokytojams neprireiks.
„Eisenos, tikėtina, nebus labai gausios. Galbūt prisijungs pakeleivių, kurie norės palaikyti, bet tikrai policijos palydos nereikia, nes mes laikysimės kelių eismo taisyklių ir jokių trukdžių tam nesudarysime“, – Eltą patikino A. Navickas.
Penktadienį nuo 14 val. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas planuoja Vinco Kudirkos aikštėje susitikti su streikuojančiais mokytojais.
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat paprašė, kad nuo kitų metų sausio atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) rugsėjį pateiktas pasiūlymas kitais metais pedagogų darbo užmokestį didinti 21 proc., nuo sausio atlyginimus pakeliant 10 proc., netenkino švietimo darbuotojų profsąjungos. A. Navicko teigimu, mokytojų atlyginimai turėtų būti keliami ženkliai daugiau.
Be atlyginimų didinimo, LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių klasėse bei mokytojų darbo krūvį.
Nežinau gandai ar tiesa, bet jis gauna 4256 eurus kas mėnesį ( ant popieriaus tiek rašo)...
