Kišenvagystė nuo seno buvo laikoma viena seniausių ir garbingiausių „profesijų“ nusikaltėlių pasaulyje. Kišenvagiai niekada negalėdavo žudyti, plėšikauti, vogti iš butų – toks buvo jų garbės kodeksas. Tačiau bėgant metams mažėja tų, kurie laikosi šio kodekso, tačiau kišenvagių pajėgos nors ir kinta, tačiau išlieka pastovios.
Menas atpažinti
Ilgapirščiams labai patinka dirbti ten, kur minios žmonių, kur stumdomąsi, tad per šventes, mugėse žmonių saugumą užtikrina ne tik uniformuoti viešosios policijos pareigūnai, bet ir nepastebimi Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai. Šio, vienintelio šalyje, padalinio darbuotojų specializacija – kišenvagių gaudymas. Pareigūnai masinių susibūrimų vietose susilieja su minia ir tampa nepastebimais ne tik piliečiams, bet ir nusikaltėliams. Seniai dirbantys policijos darbuotojai prisimena, jog kažkada tokios paieškos grupės kovai su kišenvagiais buvo visuose didesniuose miestuose, tad tuomet ir kišenvagių buvo sugaunama daugiau. Dabar švenčių ar mugių metu į Kauną, Klaipėdą ar kitus miestus atvažiuoja valdybos pareigūnai iš Vilniaus, tačiau jiems kitame mieste dirbti yra sunkiau. Savame mieste jie pažįsta beveik visus kišenvagius, o atvykus tenka ištirpti minioje ir stebėti aplinką.
Sugebėti išskirti kišenvagį iš minios pagal elgesį, judesius, netgi žvilgsnį yra savotiškas menas. Profesionalūs kišenvagiai yra geri psichologai, pasižymi ypatinga išmone, sugeba prieiti prie žmogaus nesukeldami jam įtarimo, atitraukti jo dėmesį nuo piniginės ar rankinės. Kišenvagiai labai akyli – pasirinktos aukos nepaleidžia iš savo akiračio, kol nepasiekia galutinio tikslo. Pavyzdžiui, stebi, iš kur žmogus pasiėmė piniginę, kur ją padėjo išsitraukęs pinigus. Atlikę atitinkamą žvalgybą ir įvertinę situaciją, kišenvagiai pradeda veikti. Sudaroma dirbtinė spūstis, tiesiog lipama žmogui ant galvos, atitraukiamas jo dėmesys. Sekundė kita, ir piniginė jau vagišiaus rankoje.
Palankūs įstatymai
Sulaikyti kišenvagiai elgiasi labai įvairiai – vieni būna labai grubūs, bando priešintis, kiti iškart prisipažįsta. Retas šios srities profesionalas meta savo amatą. Grįžę iš pataisos namų jie vėl eina vogti, nes „kartą paragavęs, negali sustot“. Tai greitas ir lengvas uždarbis, kurio imasi net kartomis. Ypač šis reiškinys ryškus čigonų tarpe. Jie savo vaikus jau nuo 5-7 metų vedžiojasi kartu ir moko. Beje, tėvams mažamečiai dažniausiai būna tik priedanga – sučiupta nusikaltimo vietoje moteris puola klykti, rodo į savo atžalas, stengiasi sukelti pareigūnų ir nukentėjusiojo gailestį.
Kišenvagiai patenkinti ir dabartiniais įstatymais. Jei kažkada vagys už grotų galėdavo patekti net dešimčiai metų, tai dabar jie sodinami vos keliems mėnesiams. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas už svetimo turto pagrobimą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio numato baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų.
Vidutinė kišenvagystės žala siekia iki kelių tūkstančių litų. Dažniausiai vagiami mobilieji ir išmanieji telefonai bei piniginės.
Sugauti su įkalčiais
Štai keli konkretūs atvejai kaip buvo sugauti kišenvagiai.
Vilniuje, Lazdynų stotelėje, vyras su žmonių minia įlipo į 16-o maršruto troleibusą ir liko stovėti prie durų. Į tą patį troleibusą kitoje stotelėje įlipo ir garbaus amžiaus moteris – ji stovėjo prie vidurinių durų. Moteris su savimi turėjo žalios spalvos maišelį. Vyras, priėjęs prie šios moters, atsistojo į ją nugara ir, ištraukęs kairę ranką iš savo striukės kišenės (kišenvagiai prieš vagystę rankas laiko kišenėse, saugodami pirštus nuo šalčio), slapčia įkišo ją į žalios spalvos maišelį ir mikliai ištraukė rudos spalvos piniginę, kurią įsidėjo į kelnių kišenę. „Nematomi“ pareigūnai iškart sulaikė įtariamąjį su įkalčiais. Tai buvo jiems gerai pažįstamas, ankščiau keturioliką kartų teistas kišenvagis (29 m.). Vyras buvo pristatytas į policijos komisariatą, vėliau uždarytas į areštinę ir pagreitinto proceso tvarka nuteistas penkioliktąjį kartą.
Kitas žinomas kišenvagis (41 m.) su įkalčiais buvo sulaikytas ir 74-o maršruto autobuse. Po kelių dienų jis buvo nuteistas 2 metų realia laisvės atėmimo bausme ir iškeliavo į pataisos namus.
Policija pranešė, kad Vilniuje, per Kaziuko mugę, Gedimino prospekte kriminalistams su įkalčiais įkliuvo moteris (39 m.). Ji iš Kaziuko mugės lankytojos rankinės pavogė užrašų knygelę su joje buvusiais 200 eurų. Nutverta už rankos įtariamoji buvo pristatyta į policijos komisariatą, pas ją rasta ir paimta ne tik pavogti daiktai, bet ir 1000 eurų grynųjų pinigų.
O štai pensinio amžiaus Ukmergės miesto gyventoja pati sučiupo kišenvagę. Būdama turgaus paviljone Klaipėdos gatvėje pensininkė I. G. pajuto, kaip ją užkliudė pro šalį ėjusi languotą paltą vilkėjusi moteris. Pensininkei iš karto kilo įtarimas, todėl žvilgtelėjusi į savo rankinę, kuri buvo prasegta, pamatė, kad nebėra piniginės. I. G. tuoj pat išskubėjo iš paviljono. Languotą paltą vilkėjusi moteris dar nebuvo išėjusi iš turgaus. Ją pasivijusi ukmergiškė paprašė parodyti rankinę, o ten – josios piniginė! Piniginė dar buvo neištuštinta – nepaliesti 70 litų, banko ir nuolaidų kortelės, pensininkės pažymėjimas. Vagilė ėmė teisintis, neva kažkas jai šią piniginę į rankinę įmetė.
Moteris buvo pristatyta į rajono policijos komisariatą. Nustatyta, kad tai Ukmergės miesto gyventoja A. T. (46 m.) Įtariamoji policijai žinoma, už vagystes ji yra daug kartų teista. 2013 metais už kišenvagystes ji buvo teista net du kartus.
Užtenka visiems
Tiek Ukmergės, tiek kitų rajonų ir miestų policininkai žino, kad kišenvagiai dažniausiai darbuojasi turgavietėse, parduotuvėse, prekybos centruose ir maršrutiniuose miesto autobusuose ar troleibusuose piko valandomis. Nors prekybos centruose filmuojama, vagys tai žino, todėl veidus slepia po kepurėmis ir akiniais. Kita vertus, pareigūnai, norėdami patupdyti vagišių už grotų, būtinai turi jį sučiupti už rankos su įkalčiais. Jeigu nusikaltimą kišenvagis įvykdo niekieno nepastebėtas, tai sučiuptas jis labai greitai atsikrato įkalčių ir pareigūnams laimėti bylą būna labai sudėtinga.
Kišenvagiai nėra pasiskirstę „veiklos sferomis“. Jų „darbo“ maršrutai neribojami. Pasitaiko atvejų, kai vienoje vietoje susiduria kelios vagių grupės, tačiau tarp jų karas nekyla. Anksčiau vagys dažniausiai darbuodavosi toje vietoje, kur gyvena, tačiau dabar jie – ir emigruoja. Kišenvagiai keliauja po visus Europos miestus. Londone, Barselonoje ar Varšuvoje daugiau praeivių, jų kišenėse daugiau pinigų ir mažesnė tikimybė įkliūti policijai.
Nors Vilnius Europos mastu nėra didmiestis ir kišenvagiams nėra labai patrauklus, po Senąjį žemyną keliaujantys vagišiai užsuka ir čia. Vilniuje buvo įkliuvę du Libano ir Alžyro piliečiai – profesionalūs po Europą keliaujantys kišenvagiai. Ir grobį jiems pasisekė nugvelbti tokį, kuriuo negėda ir pasigirti. Viename Vilniaus viešbučio bare jie patikrino Rusijos piliečio striukės kišenę, kurioje rado 14 100 eurų. Stambios kupiūros buvo apjuostos guma. Vėliau atvykėliai iškraustė dar kelių restoranų lankytojų kišenes. Juos sulaikius, buvo rastas Rygoje pavogtas Norvegijos piliečio fotoaparatas.
Darbo metodai
Kriminalistai sako, kad kišenvagius galima skirstyti į kelias kategorijas. „Auksarankiais“ vadinami vagys, sugebantys ištraukti piniginę (pavyzdžiui, iš rankinės), išimti iš jos pinigus ir padėti atgal. Kiekvienos tokios operacijos sėkmė priklauso nuo nepaprasto rankų miklumo. „Pjaustytojai“ nuo pastarųjų profesionalumo atžvilgiu kiek atsilieka. Jie dirba kitaip, „nešvariai“ – įpjauna rankinę arba kišenę ir taip pasiekia piniginę. Patekusi į „pjaustytojo“ rankas ir ištuštinta, atgal į buvusią vietą ji jau nebesugrįžta. Trečiasis kišenvagių pogrupis – „špokai“. Iš tiesų jie – lyg varnėnai, savo grobį čiumpa greitai ir nepastebimai. Nuo pastarųjų dažniausiai nukenčia savo piniginių nesaugančios moterys, kai jas įsimeta ant pirkinių prikrauto krepšio viršaus arba neapdairiai pasideda šalia ką nors besimatuodamos, besiderėdamos, besidairydamos.
Pagal „darbo profilį“ būtų galima išskirti dar kelias kategorijas. Viena iš jų – „trasovykai“. Tai kišenvagiai, besidarbuojantys visuomeniniame transporte. Paprastai jie dirba ne po vieną, o grupėmis. Vagišius, ištraukęs iš užsisvajojusio, savo turto nesaugančio vyriškio ar dailiosios lyties atstovės piniginę, mikliai ją perduoda šalia „budinčiam“ savo kolegai, šis – trečiam, kuris grobį skubiai pasiunčia dar toliau. Ir net, jeigu žmogus staiga kažką pajunta, jeigu supratęs, jog neteko piniginės, sukelia triukšmą – arčiausiai jo stovėjęs kišenvagis kraipydamas galvą iškelia į viršų rankas ir, nutaisęs abejingą miną, tikina nieko neėmęs ir nematęs. Iš tiesų jokių įkalčių jis jau nebeturi, pavogta piniginė nukeliavusi toli, gal jau net nebe autobuse.
Kita vagių kategorija – „parduotuvininkai“, vagiantys didelėse parduotuvėse, turgavietėse, įvairiuose masiniuose renginiuose, kur daug žmonių, didžiulės spūstys, kur pirkėjai ar švenčių dalyviai labai atsipalaidavę ir visiškai nemato, kas dedasi aplink juos.
Nuo kišenvagių dažniausiai nukenčia moterys, nes jos būna labiau išsiblaškiusios, susidomėjusios prekėmis ir nieko aplink save nemato. Vagišių aukomis tampa ir pagyvenę žmonės. Senas kišenvagių garbės kodeksas neleidžia apvogti senukų, tačiau dabartiniai kišenvagiai jo nebesilaiko. Jiems svarbu bet kokia kaina gauti pinigų.
Tik faktai
Štai keli vagysčių „profesorių“ naudojami metodai. Aprašome juos todėl, kad galėtumėte apsisaugoti.
Auka sėdi kavinėje, priešais ją ant stalo – piniginė ar mobilusis telefonas. Priešais sėdintis „specialistas“ pasiūlo aukai laikraštį ir paduodamas jį sekundei uždengia stalą. Dar nusišypso, pasako kokį nors juokelį, o jūs jau neturite pinigų ar telefono. Panašiai daroma ir siūlant gėlių.
Rūpestingas praeivis perspėja, kad jūs išsitepėte nugarą. Švarkas ar suknelė iš tiesų gali būti nešvarūs, nes „rūpestingasis“ ką tik ant jūsų papurškė pomidorų ar garstyčių padažo. Praeivis bando jums padėti nusivalyti nugarą, o kartu „išvalo“ ir kišenes.
Jaunas vyras žingsniuoja pliažu nerūpestingai ant rankos užsimetęs rankšluostį. Kažkuriuo momentu rankšluostis netyčia nuslysta ant smėlio. Jaunuolis pasilenkia ir pasiima ne tik rankšluostį, bet ir jūsų laikrodį, piniginę, akinius ar mobilųjį telefoną.
Kišenvagiai, kurie dirba kavinėse ir baruose, naudoja tokią taktiką: ilgapirštis apsimeta, kad viena ranka kabina savo paltą, o kita – apžiūri lankytojų pakabintų drabužių kišenes. Viskas įvyksta taip greitai, kad niekas neatkreiptų dėmesio – patyrusiam vagiui užtenka kelių sekundžių.
Gyventojams patariama: jei per spūstį suspaudžiama kuri nors jūsų kūno dalis, būkite budrūs, nes neretai kišenvagiai, dirbdami grupėmis, dirbtinai sukelia grūstį. Be to, nereikėtų vertingų daiktų (piniginių, MP3 grotuvų, mobiliųjų telefonų ir pan.) laikyti kuprinėse ar rankinėse už nugaros, nes jas prapjovus, daiktus lengva pasiekti. Taip pat patariama pinigines su dokumentais ir pinigais laikyti striukių vidinėse kišenėse ar sunkiau pasiekiamose krepšio vietose, rankines geriau laikyti ir nešioti priekyje.
Stasys ŠAULYS
