Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė ELTA organizuotų debatų metų akcentavo, kad įtraukusis ugdymas mokyklose yra būtinas. Politikė atkreipė dėmesį, kad žmonių su specialiaisiais poreikiais į visuomenę neintegravus ankstyvame amžiuje, tai teks daryti vėliau.
„Kiekvienoje visuomenėje, valstybėje, matyt, yra kokie 5 proc. vaikų, kuriems reikia įtraukiojo ugdymo, kurie turi specialių poreikių, kuriems reikia daugiau dėmesio. Ir pagrindinis tokio ugdymo tikslas yra vis dar sukurti lygiavertes sąlygas vaikams dalyvauti švietimo sistemoje su visais, nes (...) paskui teks gyventi visiems kartu. Galima mokytis atskirose klasėse, mokyklose ir t.t., bet paskui iš naujo reikės mokytis gyventi kartu. Ir būtent dėl to įtraukusis ugdymas yra reikalingas“, – sakė A. Armonaitė.
„Švietimas bus geras ir kokybiškas tik tada, kai geriausiai seksis tam, kas yra sunkiausioje padėtyje. Taip suomiai matuoja savo švietimo kokybę. Dėl to įtraukusis ugdymas yra būtinybė“, – akcentavo ji.
Visgi Lietuvos regionų partijos lyderis Jonas Pinskus su „laisvietės“ išsakytomis mintimis nesutiko. Pasak jo, įtraukusis ugdymas neturėtų būti vykdomas, nes mokyklos jam nespėjo pasirengti.
„Kiekvieną gerą darbą blogai padarant galima sugadinti. Įtraukusis ugdymas – niekas neprieštarauja, kad jis būtų. Bet jis buvo neparuoštas, įmestas ir visos mokyklos susidūrė su labai daug problemų. Vien dėl to, kad nebuvo paruoštų padėjėjų mokytojams“, – pabrėžė jis.
J. Pinskus Pasidalino ir praktiniais pavyzdžiais, su kuriais, pasak jo, susiduria įtraukųjį ugdymą organizuojančios mokyklos.
„Man žmona pasakoja tokį atvejį, kad autistas vaikas, kai ateiną į (klasę – ELTA), kurioje 21 vaikas, jam jau yra šokas. Ir kaip tas šokas pareiškia – ar jis tampa labai užsidaręs, ar jis tampa labai aktyviu ir agresyviu. Tai kaip tą problemą spręsti?“, – kėlė klausimus J. Pinskus.
„Kai pakalbėjome su kitom mokyklom – tiesiog mokytoja paima tą vaiką ir išmeta į koridorių. Tai čia gerai tam vaikui? Gerai kitiems vaikams?“, – tęsė jis.
Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas tokius kritiškus politiko pasvarstymus lygino su atgimstančiomis viduramžių jėgomis.
„Ateina diena X, kai reikia juos (žmones su specialiais poreikiais – ELTA) integruoti į bendruomenę, pradedant nuo vaikų. Ir čia vėl atbunda viduramžiškos jėgos. Kartais politikai, kaip aš sakau, neduok dieve, kurie spekuliuoja ir kraunasi politinį kapitalą“, – debatų metu sakė E. Gentvilas.
„Mes savo programoje, aišku, palaikome įtraukųjį ugdymą. Ir sutinkame, kad tai tikrai sudėtingas procesas. Laikmetis padiktavo mums atsakomybę integruoti šiuos žmones į visuomenę, o ne didinti atskirtį“, – akcentavo jis.
Tai nėra nauja problema
Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Jaroslavas Narkevičius pabrėžė, kad apie įtraukųjį ugdymą nereikėtų kalbėti kaip apie naujovę.
„Mes apie šią seną ir tikrai labai rūpimą problemą bandome kalbėti iš naujo ir naujoviškai. Anksčiau buvo integruotas ugdymas. Tai būtent buvo jo siekis – kaip specialiųjų ugdymo poreikių vaikus įtraukti į klases, ir kad jie būtų auklėjami ir ugdomi kartu su kitais. Buvo kalbėta apie tas pačias problemas ir apie tuos pačiu iššūkius, tai reiškia: mokytojos pagalbininkas, specialistas pagalbininkas, pritaikymas patalpų tiems vaikams, specializuoti papildomi specialistai. Dabar įtraukiuoju ugdymu pavadinome ir pradedame tai vėl lygtai naują temą nagrinėti. Nieko čia naujo nėra“, – sakė J. Narkevičius.
Tačiau politikas pabrėžė manąs, kad specialiųjų poreikių mokinių integracija į įprastą ugdymo procesą yra prasminga.
„Be abejo, reikia sudaryti sąlygas visiems vaikams ugdytis kartu, integruotis, bendrauti, bet spręsti iššūkius, nes tas įtraukimas irgi įneša daug poreikio skirti laiką ir tiems kitiems vaikams, kurie kenčia irgi nuo to, kad mokytojas turi skirti labiau laiką kitiems. Kitaip kalbant, seni iššūkiai, ir juos tiesiog reikia spręsti, o ne naudoti ES lėšas tam, kad juos perverti ir vėl išnaudoti“, – pabrėžė jis.
Savo ruožtu partijos „Laisvė ir teisingumas“ sąrašo į Seimą vedlys Artūras Zuokas laikėsi pozicijos, kad specialiosios mokyklos neturėtų būti uždarinėjamos.
„Mes specialistų pakankamai tikrai neturim, ir manau, kad klaidingas sprendimas uždarinėti specialiąsias mokyklas, nes turim girdėt ir kitą mokslininkų pusę, kurie labai aiškiai kalba, kad būtent specializuotoje mokykloje galima suteikti tam tikro lygio vaikams, kurie turi tam tikro lygio negalią arba problemas. Ten galima koncentruoti medicininį personalą atitinkamą, ten vaikai patogiau ir tėvai jaučiasi patogiau“, – teigė A. Zuokas.
ELTA primena, kad nuo šių metų rugsėjo mokyklos turėjo būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai. Jau iki tol 90 proc. Lietuvos vaikų su specialiais ugdymosi poreikiais mokėsi bendrojo ugdymo mokyklose kartu su bendraamžiais.
ŠMSM duomenimis, maždaug 75 proc. specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių mokyklinio amžiaus vaikų yra nedidelių arba vidutinių poreikių (apie 35,4 tūkst.), o apie 25 proc. (daugiau nei 12,6 tūkst.) besimokančiųjų yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymo poreikių.
