Giedrius Vitkauskas, Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Konservatorių Vyriausybės premjeras Andrius Kubilius Konstitucinį Teismą (KT), jo Vyriausybės sprendimus pripažinusį antikonstituciniais, pavadino nejaučiančiu ribų tarp teisės ir politikos. Konstitucinės teisės specialistas sako, kad Konstitucinis Teismas negali būti lankstus, nes pagrindinio šalies įstatymo privalu laikytis visiems. Politologai primena, kad visus konservatorių vyriausybės sprendimus, antikonstitucinius taip pat, laimino prezidentė.
Tuo metu socialdemokratai, kurių Vyriausybei konservatorių sprendimai kainuos šimtus milijonų, tikina, kad tai dar ne viskas, nes laukiama Konstitucinio Teismo išvados dėl kitų įstatymų, priimtų per naktinę mokesčių reformą. Neaišku tik, iš kur palankaus sau sprendimo besitikintys socialdemokratai paims jau ne milijonus, bet, atrodo, milijardus, praneša LRT televizijos laida „Savaitė“.
Konstituciniam Teismui, šiemet mininčiam veiklos 20-metį, netikėti politikų priekaištai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius pareiškė, kad kelis šimtus kartų pripažinęs Seimo priimtus įstatymus, Prezidento ir Vyriausybės aktus kaip prieštaraujančius pagrindiniam šalies įstatymui, Konstitucinis Teismas kartais nejaučia ribų tarp teisės ir politikos. Krizinės Vyriausybės vadovas abejoja, ar panaikinęs kone keliasdešimt per sunkmetį priimtų Seimo sprendimų, Konstitucinis Teismas elgėsi atsakingai.
„Mano manymu, kartais KT turėtų jausti ribą, kur yra konstitucinės teisės dalykas ir kur yra vykdomosios politikos dalykas. Nes kartais susidaro vaizdas, kad KT, ypač kai nagrinėja ekonominius ir socialinius klausimus, labai dažnai savo svarstymuose prieina prie tos ribos, kur pereinama į grynai ideologinę politiką, nes, pavyzdžiui, paskutinį sprendimą dėl atlyginimų galima traktuoti taip, kad KT įrodė, jog krizės laikotarpiu valstybės tarnybos tarnautojams mūsų taikyti progresiniai mokesčiai yra neteisingi. Kitaip sakant, progresyvumas neatitinka Konstitucijos“, – sako opozicijos lyderis, buvęs Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.
Kai kurie ekspertai stebisi tokiais konservatorių lyderio pareiškimais ir pabrėžia, kad interpretacijos Konstitucijos sąskaita negalimos – priešingu atveju pats Konstitucinis Teismas pažeistų Konstituciją. „KT vadovaujasi Konstitucija, ir tik jis aiškina, kas nustatyta joje, ką reiškia viena ar kita nuostata. Tai KT visais atvejais pasveria visus argumentus – taip pat ir socialinius, ir ekonominius. Bet jis privalo ginti Konstitucijoje nustatytas vertybes. Jei KT žiūrėtų lanksčiai, tai jis negalėtų konstatuoti, kad pensininkų pensijos turi būti kompensuotos, jis negalėtų pasakyti, kad policininkams už viršvalandžius būtina mokėti, jis negalėtų apginti verslininkų, kad neproporcingos baudos žlugdo verslą. KT įvertina visas aplinkybes“, – tvirtina M. Romerio universiteto Konstitucinės ir administracinės teisės instituto profesorius dr. Vytautas Sinkevičius.
„Nesvarbu, kokios aktualijos iškilusios šiandien Vyriausybėje ar valdantiesiems, įstatymas yra viršesnis ir jo reikia laikytis. Jei vadovausimės logika, kad aktualijos verčia daryti kitaip, tai sukelsime šalyje visišką chaosą. Todėl konservatorių lyderio kalbėjimas ir pasiteisinimas tokiais žodžiais yra visiškai pavojingas – ir jam ir valstybei“, – įsitikinęs politologas Lauras Bielinis.
Dažnai Konstituciniam Teismui politikų sprendimus skundžiantis parlamentaras Vytenis Andriukaitis pastebi, kad A. Kubiliaus krizės įveikimo planas problemas tik perkėlė į ateitį. Ir skaičiuoja, kad neteisėtai apkarpytos teisėjų, valstybės tarnautojų algos, sumažintos pensijos jau dabar valstybės biudžetui atsieis mažiausiai kelis šimtus milijonų litų. V. Andriukaitis perspėja, kad ši suma gali išaugti iki kelių milijardų. Konstitucinis Teismas netrukus turėtų atsakyti, ar kiti per naktinę reformą priimti įstatymai neprieštarauja Konstitucijai.
„Suprasčiau, kai nėra aišku, ar atitiks, ar ne, kai yra tik ginčas dėl konstitucingumo ir, tarkim, vėliau priėmus įstatymą, Teismas pasisako, kad įstatymo leidėjas pažeidė Konstituciją. Tai čia normalu. Bet turime du atvejus – dėl studijų ir švietimo bei pensijų ir atlyginimų, kai Teismas pakartotinai išaiškino, ir jie [išaiškinimai] buvo žinomi visiems. O visi pradedantys eiti pareigas prisiekia laikytis Konstitucijos. Vadinasi, prisiekė būti atsakingais. Vadinasi, konstitucinės atsakomybės problema susaistyta su pareigomis. Tai sakyti, kad Teismas galėjo vienaip ar kitaip atsižvelgti, neleistina. Reiktų atlikti konstitucinį tyrimą, pavyzdžiui, ar A. Kubiliaus Vyriausybė nenusipelnė apkaltos. Toks teorinis klausimas gali egzistuoti. Bet praktikoje tai sudėtinga procedūra“, – teigia Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys V. Andriukaitis. Politologai primena, kad antikonstitucinius įstatymus, nors įspėta, pasirašė ir prezidentė.
„Jei jie žinojo, kad taip bus nusižengta KT, kad nesilaikoma įstatymų, bet vis tiek darė, nes manė, kad taip jiems geriau, tai tam yra aiškus žodis – politinio voliuntarizmas apraiška. Prezidentės elgsena man daugeliu atvejų atrodo keista. Bet šiuo atveju turime suprasti, kad ji konservatoriuose ir jų daugumoje matė gana stiprią politinę atramą sau. Ir, matyt, pro pirštus žiūrėjo į tam tikras klaidas ar nesutapimus įstatymų, ir todėl pasirašinėjo lengva ranka“, – sako politologas L. Bielinis.
Lietuvai pradėjus pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, Europos Parlamento tribūnoje prezidentė nepraleido progos pasigirti, kad vadovauja šaliai, sugebančiai priimti sunkius sprendimus, nedrįso prisipažinti, kad pavyzdiniu vadinamas krizės įveikimo planas vis dėlto pakerta pagrindinius šalies pamatus – Konstituciją.
