ooo, čia ir tamsios davatkėlės lankosi. Na aišku, kad geresni laikai buvo kai tikėjimas neštas kalavijais ir ugnimi, kitaip manančius kišdavo į laužą, liaudis laikyta tamsoje, kad vieninteliais "mokslininkai" būtų biblijos "tyrinėtojai".

Reikia tik stebėtis, kad yra žmonių, save vadinančių krikščionimis, tikinčių marijos ėmimo į dangų faktu. Juk savo tiesas, kurios turėjo būti žmonėms perduotos, Dievas perteikė Biblijoje. Jokių faktų, nurodančių, kad Marija buvo paimta dangun kūnu, Biblijoje nėra. Marija buvo žmogus, kuris "patikėjo Dievu" ir priėmė jai paskirtą dalią. Mirdamas ant kryžiaus, Jėzus Kristus paliko Mariją žemėje ir pavedė ją savo mokinio globai.Būtų idomu išgirsti iš katalikų, skleidžiančių "Marijos dangun ėmimo" teoriją, kuo gi jie ją grindžia.

Straisniškos autorius tiesiog stebėtinas debilas.
Žolinė - derliaus šventė.

Priėmusieji Dievą įtikėjo patys ir įtikino kitus, kad yra menki ir bejėgiai.
Žmogus toks, kokiu save laiko. Jei jis nepasitiki savimi, yra silpnas, jis eina pas Dievą. Jam reikalingas toks, kuris gali viską spręsti už jį. Jis įpranta manyti, kad be Viešpaties leidimo nieko negalima daryti, kad Viešpats seka kiekvieną jo kvėptelėjimą, kiekvieną poelgį, kiekvieną mintį, ir negalima nė žingsnio žengti, nesibijant įžeisti Viešpatį.
Ką Viešpats jam už tai duoda? Sako, kad pagalbą, kad paramą, kad gyvenimą po mirties. Tik kur toji pagalba, parama, pomirtinis gyvenimas? Kas jį matė?
Kęsdamas didžiausias kančias, išgyvendamas didžiausias netektis, dievobaimingasis sako: " Tai Aukščiausiasis mane bando, tikrina mano tikėjimą ir žiūri, ar aš vertas Jo karalystės" . Taip ir baigia žmogelis dienas, visas paskendęs purve ir žaizdose, murmėdamas maldas Viešpačiui - miršta, įsikibęs nepasiekiamo rojaus vilties. Taip ir baigiasi, neįstengęs suvokti Dievo bejėgiškumo. Mat, Dievui reikia ne Jį garbinančių didvyrių, bet kankinių.
Ir ką gi jie garbina? Garbina ir meldžiasi lavonui ant kryžiaus... Jūsų Viešpats - nevykėlių Dievas. Žmogau, matei, ar pažinai tą Dievą? Ar prie Jo tave veda Jo tarnai - ganytojai? Ganytojas, tikintis Dievą, panašus į neregį, vedantį akluosius, nes pats nežino, kur eina ir kur veda savo kaimenę. Netikintis ganytojas blogesnis už bet kurį niekšą - veda į klaidingą tikslą, iš anksto žinodamas jo klaidingumą. Veda visus, bet pats prie jo nesiartina nė per žingsnį. Kad ta kaimenė būtų paklusnesnė, JIE - GANYTOJAI - sugalvojo nuodėmes - uždraudė tokius dalykus, kad įsakymams nenusižengus, sunku gyventi. O paskui pasakė: atgailaukite, ir bus jums atleista. Mat, atgailaujantysis nusidėjėlis vertas dviejų teisiųjų. JIE sugalvojo septynias didžiąsias nuodėmes: rajumą, puikybę, pavydą, šykštumą, rūstumą, tingėjimą, paleistuvavimą. Argi galima išgyventi be nuodėmės? Ir kas atskirs, alkio ir troškulio numalšinimą, nuo rajumo? Bet nėra nuodėmės, žmogau. Visa tai JIE sugalvojo, siekdami pažaboti savo kaimenes. Argi tu kaimenėje?
Žinok, kad ir jokio pomirtinio gyvenimo nėra. Liūdna, bet po jūsų mirties nebus nieko - nei rojaus, nei dangaus, nei dievo, nei angelų, nei velnių. Tapsite užkandžiu kirmėlėms, tuo viskas ir baigsis...
Visas gėrybes reikia imti čia ir dabar. Triskart kvailas, kenčiąs šiame gyvenime ir besitikįs atlyginimo po mirties. Žmogau, būk išdidus, nes tu - tai tu! Prieš ką tu klūpai ir šliaužioji? Tu pats dievų ir įstatymų kūrėjas. Tai kodėl tau nebūti išdidžiam? Menkystos pageidautini tik JŲ išgalvotam Dievui. Tu gi pats sau ponas ir tuo didžiuokis.

taip mastant reik nebeleist svest Kaledu ir Velyku, o grizt prie Novij God

Tikras katalikas.Kuo čia dėta evangelija ir Marijos ėmimas į dangų?Evangelijoje apie joki ėmimą Marijos nekalbama...Jis atsirado daug vėliau.

Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Pasakojama, kad Jėzaus motinos Marijos mirties apaštalai budėjo prie jos kapo. Petras išvydo, kaip Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę patikrinti karstą, apaštalai Marijos kūno neberado - karste buvo tik daugybė gražių gėlių.„Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas“ (Apr 12, 1). Taip apaštalas Jonas aprašo regėjimuose matytą Saulėtąją moterį – bažnyčios, kovojančios prieš žemės blogį, biblinį slibiną, simbolį. Marijos dangun ėmimo dogma paskelbta tik 1950 m., tačiau liturginis šio įvykio minėjimas žinomas nuo V amžiaus.

Kiekvienais metais Lietuvos bažnyčiose rengiami iškilmingi Žolinės atlaidai. Bažnyčiose šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės. Dzūkės nuo seno į gėlių puokštę įdėdavo morką, griežtį, buroką ar net kopūsto galvą. Pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų. Merginos nusipindavo ir pašventindavo devynis skirtingų augalų vainikėlius. Sudžiovinti žolynai būdavo laikomi pirkioje už šventųjų paveikslų, užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą arbatą.

Kaip puiku kai vertybinę atramą suteikia ne religija, o mokslas, žinios ir tėvų auklėjimas. Viluckai, pasilaikyk savo religinį bullshitą sau, jei jis tau padeda.

Dėl SNORO aferos APKALTĄ D.Grybauskaitėi - JAV marionetėi!

Tokių idiotų, kaip aš - nebedaug.