Pasak naujausių tyrimų, lietuviai pinigines gali atverti vis dažniau, ir užtenka ne tik duonai su sviestu. Štai per dvejus metus vidutinis atlyginimas šalyje pasistiebė pusšimčiu eurų. Ir jei tada pusė apklaustųjų sakė, kad juos tenkintų tik dvigubai didesnė alga, dabar smarkiai nusivylusių beliko trečdalis. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako – duomenys pagrįsti. Šiemet algos didėjo 5 procentais, kitąmet tikimasi panašaus augimo. Tiesa, kiek šlamančiųjų reikia iki visiškos laimės – priklauso nuo kiekvieno poreikių.
„Jeigu žmogus sugeba patenkinti būtiniausius poreikius ir dar jam lieka trečdalis pajamų tenkinti kitus poreikius, nebūtiniausius, tas žmogus jau gali vadintis viduriniąja klase ir turi pagrindo būti laimingas, patenkintas savo darbo užmokesčiu“, - tikina ekonomistas.
Dar vienas tyrimas atskleidžia, kad vis daugiau tautiečių negyvena nuo algos iki algos – pinigų pavyksta susitaupyti.
„Padengus būtinąsias išlaidas, kurias sudaro lėšos maistui, transportui, komunaliniams ir kt. mokesčiams, 65 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jie turi laisvų pinigų. Jeigu palygintume su prieš 2 metus atliktu tyrimu, tada tokių teigiančių buvo 57 proc.“, - pasakoja TNS.LT projektų vadovė Justina Tauginienė.
Išlaidų pobūdis nesikeičia
„Daugiausia pinigų lietuviai išleidžia namų remontui, baldams įsigyti, drabužiams ir kelionėms atostogų metu. Pagal lytį, vyrai išsiskiria tuo, kad tuos laisvus pinigus leidžia automobiliui, buitinei elektronikai įsigyti“, - priduria J. Tauginienė.
Moterys esą pinigus mielai leidžia drabužiams, knygoms, grožio procedūroms. Savo įvaizdžiu itin rūpinasi ir jaunimas iki 29-erių metų – jie pinigų ypač negaili drabužiams, mobiliesiems telefonams ar automobiliui. Žygimantas Mauricas jaunimo nesmerkia. Drabužiai dažnai – įvaizdžio dalis, o gerai uždirbantys profesionalai turi atrodyti padoriai. Visgi reikia ne tik svajoti, bet ir sugebėti valdyti finansus, o tuo nuo vakariečių dar atsiliekame. Šie finansinio raštingumo mokomi nuo mažens.
„Sovietų laikotarpiu buvo paprasta: viena valiuta, viena taupkasė, viskas paprasta, nieko galvoti nereikia. Vėliau viskas nuvertėjo, dingo, kai keitėsi santvarka ir viskas prasidėjo nuo nulio. Aišku, dar turėjom bankų krizę, bet tradicijos dar nėra susiformavusios“, - sako ekonomistas.
Kalbinti žmonės sako, kad labiausiai pinigų trūksta atostogoms, geresniam automobiliui ar pramogoms. Dažnas viliasi, kad kada nors pasieks savo svajonių algą.
„Įmanoma, bet reikia visiems sąžiningai mąstyt. Žinant, kaip darbdaviai darbina žmones, kaip moka ir kokias valandas turi dirbti, tai nėr ką lygint su užsieniu“, - tikina praeivis.
„Galbūt ir valstybė prisideda, bet nenorėčiau vien jos kaltinti, kaip visi plūsta. Yra žmonių, kurie puikiai gyvena, niekuo nesiskundžia ir sugeba pasiekti tai, ką jie nori. Tai tikriausiai reikėtų pradėt nuo savęs“, - mano kitas vilnietis.
Tiesa, daug gyventojų gražiais skaičiais sako netikintys ir piniginių pilnėjimo nejaučiantys. Remiantis statistika, daugiausiai šiuo metu Lietuvoje uždirba finansų, draudimo, elektros bei dujų tiekimo sričių atstovai. Mažiausiai – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų darbuotojai.
