Nepaisant prezidento Valdo Adamkaus vetuotų 2009 m. biudžeto įstatymų dėl pensijų sistemos reformos ir mokesčio už automobilius juridiniams asmenims, premjeras Andrius Kubilius vakar pareiškė, kad Seimas turėtų atmesti tokį šalies vadovo pasirinkimą.
Žada atmesti
A. Kubiliaus nuomone, prezidentui nusprendus nepasirašyti pensijų sistemos reformos įstatymo, kuriuo siekiama sumažinti „Sodros“ atskaitymus į privačius pensijų fondus nuo 5,5 iki 3 proc., susidarė tam tikra teisinė kolizija, rašo „Respublika“.
„Prezidentas išreiškė labai aiškią poziciją pasirašydamas „Sodros“ biudžeto įstatymą, kurio viename iš punktų yra aiškiai parašyta, kad atskaitymai į privačius pensijų fondus yra sumažinami iki 3 proc. Nepasirašius pensijų reformos įstatymų sukurta tam tikra teisinė problema, ir, mano manymu, Seimui nebus ką daugiau daryti, kaip tik nepritarti prezidentui“, - sakė A. Kubilius.
Finansų ministro Algirdo Šemetos teigimu, Seimui nusprendus pritarti prezidento pozicijai gali tekti imtis „skaudesnių būdų“ „Sodros“ biudžetui subalansuoti. „600 mln. litų yra didžiulė suma, kurios smulkios priemonės neleidžia finansuoti. Tikiuosi, kad nereikės priimti sprendimų, kurie būtų skausmingi didelei žmonių grupei“, - dėstė A. Šemeta.
A. Kubilius teigė suprantąs šalies vadovo susirūpinimą dėl 150 litų mėnesinio mokesčio įvedimo juridinių asmenų automobiliams. Tačiau, pasak premjero, verslas tam turėtų pasiruošti.
„Techniškai pačiame įstatyme yra numatytas trijų mėnesių laikotarpis, per kurį verslas gali pasiruošti, nes mokestį tektų mokėti kas ketvirtį“, - paaiškino A. Kubilius.
Patarėjų įtaka?
Prezidento vetuotą pensijų sistemos reformos įstatymą kritiškai vertino ir Vilniaus universiteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas Povilas Gylys. P. Gylio manymu, prezidentas šiuo atveju „norom ar nenorom atstovauja privačių pensijų fondų interesams“.
„Apskritai aš manau, kad ta privačių pensijų fondų sistema yra ydinga ta prasme, jog ji yra finansinės baudžiavos pavyzdys. Žmogus neturi pasirinkimo, jeigu jau vieną kartą apsisprendė, jis negali net išeiti iš šitų fondų. Tik feodalizmo sąlygomis negali pakeisti šeimininko“, - kalbėjo profesorius.
Antra, pasak P. Gylio, tokia „Sodros“ dalinė privatizacija kainuoja biudžetui, nes „Sodros“ pervesti pinigai į privačius pensijų fondus vėliau kompensuojami visų mokesčių mokėtojų pinigais. „Manau, Vyriausybės ir Seimo sprendimas mažinti tą dalį, kurią paima privatūs fondai iš „Sodros“, buvo gana racionalus. Turint galvoje ir tai, kad privatūs pensijų fondai pasaulyje per pastaruosius keletą mėnesių prarado maždaug 2 trilijonus litų“, - aiškino ekonomistas.
P. Gylio teigimu, kyla klausimas, kodėl vetuojamas „Sodros“ atskaitymų į privačius pensijų fondus sumažinimas. „Manau, kad čia gal prezidento patarėjų įtaka, kurie yra gana radikalūs liberalai, laisvos rinkos šalininkai ir jie yra už privačius pensijų fondus. Man ypač didelį įtarimą kelia kaip tik šitas įstatymas“, - svarstė pašnekovas.
Interesų konfliktas
Mykolo Romerio universiteto Bankininkystės ir investicijų katedros vedėjo akademiko Antano Buračo teigimu, politika visada, kad ir kokia ji būtų, yra kieno nors interesai.
Pasak A. Buračo, prezidento veto pensijų sistemos reformos įstatymui tarsi bando padėti pensininkams, tačiau ignoruojama ta situacija, kad „Sodros“ biudžetas toks įtemptas, jog tęsiant pervedimus į antros ir trečios pakopos pensijų fondus iškyla pavojus, kad arba visos pensijos gali būti pavėluotai mokamos, arba tiesiog jas teks mažinti.
A. Buračo manymu, tokiu atveju nepagrįstai išskiriami antros ir trečios pakopos pensijų kaupimo sistemoje dalyvaujantys asmenys. „Antros ir trečios eilės pensininkai - tai arba dabar aktyviai dirbantys žmonės, arba tie, kuriems ta problema iškils gerokai vėliau, arba, pavyzdžiui, kaip trečios eilės fondai, kur investuoja turtingesni žmonės, - aiškino akademikas. – Tai čia, aišku, interesų konfliktas yra akivaizdus - viena pensininkų grupė būtų remiama daugiau kitos grupės sąskaita“.
Arturas Paknys
