BNS paklausė trijų analitikų, ar šis susitikimas yra pavojingas Lietuvai.
Vygaudas Ušackas, buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius JAV, Britanijoje, Afganistane ir Rusijoje, KTU Europos instituto direktorius:
„Susitikimas rizikingas, nes D. Trumpas priima sprendimus kaip šoumenas, investuotojas. Sukuria triukšmo širmą, už kurios siekia naudos. Jis netiki liberalia demokratija, tarptautinėmis taisyklėmis, jam nepatinka tarptautinės organizacijos. Jis žino, kad JAV Europai svarbiau, nei Europa JAV, ypač gynybos srityje. Jis nori pasirodyti JAV rinkėjams, kad geba spręsti konfliktus, yra lyderis. Singapūre – su Kim Jong Unu, Helsinkyje – su V. Putinu.
Sunkiai prognozuojamų valstybių lyderių susitikimai, ypač tokių kaip D. Trumpas ir V. Putinas, visada yra potencialiai pavojingi. Abu dabar nusitaikę į ES, abu iškelia savo šalis virš kitų ir tai gali juos suvienyti. O D. Trumpas dar ir savo artimiausių patarėjų neklauso. Prieš metus susitikime su V. Putinu, priešingai patarimams, sutarė įsteigti dvišalę komisiją kibernetinio saugumo klausimais. Vėliau sekė sprendimas atšaukti JAV karių kuopą iš Lietuvos. Sutapimas? Tada sakiau ir dabar manau, kad ne. Nebūkime naivūs.
Kas keltų tiesioginį pavojų Lietuvai ir visam regionui? Pirmiausia, vienašalis JAV karinių mokymų atšaukimas Baltijos valstybėse. Kai diskusijoje paklausiau NATO ir JAV karinių pajėgų Europoje vado generolo Curtis M. Scaparrotti apie tokį pavojų, jis buvo daugiau nei diplomatiškas ir vengė tiesaus atsakymo. Bijau, kad tai gali būti dar vienas signalas dėl nemalonių siurprizų.
Kita grėsmė – vieša ar privati D.Trumpo užuomina, kad Krymas – tai Rusijos dalis. Pagaliau, niekas visko nesužinos, ką du lyderiai sutars judviejų konfidencialiame susitikime prieš oficialias derybas. Tad mums gera žinia būtų jokių žinių iš Helsinkio.“
Kęstutis Girnius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas:
„Rimtų pavojų nėra. D. Trumpas beveik nieko nežino apie Baltijos valstybes ir jos jam visiškai nerūpi. Jis veikiau dėmesį skirs naujoms sankcijoms Iranui, senoms Šiaurės Korėjai. Baltijos šalys V. Putinui irgi nereikšmingos, lyginant su kitais klausimais. Per D. Trumpo kadenciją JAV nutarė duoti ginklų Ukrainai, ragina NATO smarkiai didinti gynybos išlaidas (o tai mažina Rusijos saugumą), griežtai kritikavo „Nord-Stream 2“.
Nerimą turi kelti NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo tvirtinimas, jog Gruzija ilgainiui taps NATO nare, o Rusijai tai yra raudona linija, ką rodo ir jos veiksmai po 2008 metų Bukarešto viršūnių susitikimo pastabų apie galimą Gruzijos ir Ukrainos narystę. Manau, kad jis skirs dėmesio šiems klausimams, branduolinių ginklų ir raketų sutarčių atnaujinimui (ginkluotės varžybos Rusijai yra prabanga), bei Sirijai, siekdamas įtikinti Trumpą, kad jis neklysta, ketindamas iš ten išvesti JAV karius.
Labai abejoju, kad V. Putinas prašytų ar D. Trumpas siūlytų nutraukti NATO pratybas Baltijos šalyse. Paralelinis žingsnis Pietų Korėjoje sulaukė daug kritikos ir D. Trumpas žino, kad tai sukeltų audrą Kongrese ir Respublikonų partijoje.
D. Trumpas neturi konkrečių siekių, jis nori parodyti, kad, skirtingai nuo Baracko Obamos, jis geba susitarti su V. Putinu ir jį paveikti. V. Putinui labiau rūpi pats susitikimas, o ne kokie nors konkretūs susitarimai. Susitikimas patvirtina Rusijos svarbą tarptautinėje politikoje, ir atveria duris uoliai raginti kai kurias ES šalis priešintis Rusijai taikomoms sankcijoms.“
Vytautas Keršanskas, politologas, Rytų Europos studijų centro analitikas:
„Negaliu visiškai atmesti pavojaus galimybės. Kas iš globalių JAV interesų perspektyvos prezidentui D. Trumpui gali atrodyti nereikšmingas dalykas, mainytinas už kokią nors naudą jam svarbiu klausimu, Lietuvai gali būti esminis saugumo iššūkis. Juo labiau, jis nėra tas prezidentas, kuris viešojoje retorikoje aiškiai brėžtų raudonas linijas, o būtent tai tampa pagrindu kelti tokius klausimus.
Pavyzdžiui, Baltijos jūros regiono saugumas ir dėl Kaliningrado srities militarizacijos kylantys iššūkiai. D. Trumpas nepaneigė, kad jis galėtų susitarti atšaukti JAV dalyvavimą karinėse pratybose Baltijos jūros regione. Tačiau tuo pat manau, kad būtent todėl, kad D. Trumpo komanda yra gerai įsigilinusių į transatlantinių partnerių, ypač rytinių NATO valstybių saugumo iššūkius, prezidentui paruoštose pozicijose susitikimui tokio pobūdžio galimų „mainų“ nėra.
Vertinant bendrai, D. Trumpas į pasaulį žiūri iš galios pozicijų, todėl ir į susitikimą su V. Putinu vyksta demonstruodamas JAV galią: metų pradžioje jis pasiekė, kad būtų smarkiai padidintas karinis biudžetas, o spaudos konferencijoje NATO viršūnių susitikimo metu kalbėjo apie pasiektus susitarimus dėl viso Aljanso gynybos biudžeto didinimo, kokio „Aljansas dar nėra regėjęs“. Vertinant darbus – naujų sankcijų Rusijai įvedimas, ginklų pardavimas Ukrainai, JAV karinių pajėgų Europoje stiprinimas, o ne abejoti verčiančią retoriką, nemanau, kad D. Trumpo susitikimas Helsinkyje gali būti pavojingas Lietuvai.“
