Savaitės žmogus - Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, vadovavęs komisijai, kuri jau tyrė Kauno tragedijas ir nieko neištyrė. Tačiau jis sako, kad sunkius pedofilijos nusikaltimus vengiantys tirti pareigūnai turi visas galimybes atlikti šį darbą.
Kai Kauno marių pakrantėje buvo rastas Drąsiaus Kedžio kūnas, lengviau atsikvėpė ir pareigūnai, ir pedofilai, kurių nusikaltimus teigė užčiuopęs šis mįslingai miręs kaunietis.
Kontrolė privaloma
- Panevėžio “tulpinių” gaujos nusikaltimai pradėti rimtai tirti tik po keliasdešimties žmogžudysčių, tad kokia tragedija dar turėtų įvykti, kad Lietuvoje būtų pradėtas platus ir išsamus pedofilijos tinklo tyrimas? - “Respublika” paklausė S.Šedbaro.
- Šiuo požiūriu neišskirčiau vien pedofilijos. Apmaudu, kad ir kitos rūšies nusikaltimų tyrimai atliekami taip pat abejingai. Arba, kaip sakė valstybės vadovė, imituojant veiklą.
Tas imitavimas buvo užprogramuotas jau mūsų Baudžiamojo proceso kodekso ir kituose įstatymuose, kurie priimti prieš 5-6 metus.
Remiantis kai kurių Vakarų šalių patirtimi, tada nuspręsta ikiteisminį tyrimą vykdyti be jokių terminų ir kontrolės. Esą pareigūnai veršis tirti, dirbs dieną naktį.
Bet tai nepasiteisino. Tik šiandien jau bandome įvesti tam tikrus kontrolės mechanizmus, yra užregistruoti ir kai kurie būtini teisės aktai, įtvirtinsiantys nusikaltimų tyrimų kontrolę.
Ši kontrolė yra labai svarbi, nes tokiam pareigūnui, kuris nuolat nespėja išaiškinti nusikaltimų ir nesugeba paaiškinti kodėl, būtų tiesiog pasiūlyta užleisti pareigas kitam.
- Bet tyrėjai visuomet ras pasiteisinimą - esą jie nespėja, nes yra užversti bylomis?
- Labai svarbi kliūtis normaliam tyrėjų darbui yra vadinamosios tamsios bylos. Tai nusikaltimai, kurių detalės gali išlįsti po kelerių, keliolikos ar net šimto metų.
Dabartinis teisinis reguliavimas tyrėjams tokių bylų neleidžia įdėti į tam tikrą stalčių ir ištraukti tik paaiškėjus naujiems faktams, aplinkybėms.
Dabar gaištamas laikas, eikvojami valstybės resursai, o svarbiausia - “tamsiomis” bylomis apkrautas tyrėjas negali tirti “šviesių” bylų, kurias privalu išnarplioti nedelsiant.
Valstybė tiesiog užprogramavo tokį modelį, kad tyrėjas turi galimybę pasislėpti už kalno neperspektyvių bylų. Mat jas retkarčiais reikia patikrinti, skirti tam nemažai laiko. Tada tyrėjas ir ištraukia pasiteisinimą, kodėl jis netiria nusikaltimo karštomis pėdomis.
Dangstė net prokuroras
- Ar Lietuvoje egzistuoja pedofilija?
- Manau, tai masinis reiškinys. Užtenka pavartyti spaudą ir matai, kad kone kasdien vaikus prievartauja net artimi žmonės.
- Kodėl tuomet įkliūva tik smulkūs iškrypėliai, kuriuos, netekę kantrybės, išduoda artimieji?
- Šį klausimą kėlėme dar buvusiam generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui. Jis atsakė, kad Lietuvoje nėra nei pareigūnų, nei padalinių, kurie specializuotųsi tirti pedofilijos nusikaltimus.
Manau, vis dėlto yra galimybių ištirti pedofilijos atvejus. Galima pasitelkti operatyvines priemones, akyliau stebėti interneto erdvę ir t.t. Specialiosios tarnybos, tiriančios bet kokius nusikaltimus, o tyrimo metu užkabinusios ir pedofilijos atvejį, privalėtų jį išskirti. Dabar į tai tiesiog numojama ranka.
- Ką galite pasakyti apie tai, kad D.Kedžio pedofilija kaltintam Andriui Ūsui vėliau kaltinimai sušvelninti iki tvirkinimo?. Juk prieš keičiant kaltinimus įtariamajam leista susipažinti net su įrodymais, surinktais prieš jį!
Šioje istorijoje padaryta klaidų jau tyrimo pradžioje. Pirmiausia mažametė D.Kedžio dukrelė jau pirmą kartą apklausta netinkamai - ne pas ikiteisminio tyrimo teisėją.
Vėliau vaikas buvo apklaustas dar mažiausiai du kartus, o tai jau yra šiurkščiausi pažeidimai. Ta maža galvelė buvo sujaukta negrįžtamai, o skirtingai pateiktais vaiko pasakojimais galima nesunkiai manipuliuoti.
Sunku pasakyti, kad taip pasielgta tyčia, nes esu labiau linkęs tikėti, kad tai - pareigūnų nekompetencija. Viena prokurorė net pripažino, kad jai trūko žinių tirti pedofilijos nusikaltimą, tačiau juk Generalinė prokuratūra turi net aštuonis specialiai tam parengtus pareigūnus.
Kalbant apie duomenų atskleidimą A.Ūsui, reikia prisiminti, kad tam tikrų pažymų gavo ir pats D.Kedys, vėliau jas panaudojo civilinėje byloje prieš savo dukters motiną Laimą Stankūnaitę.
Tai irgi yra labai blogai. Pradedama maišyti didelė mišrainė, kuri prokurorams ir tyrėjams gali sudaryti įspūdį, kad vėl santykius aiškinasi du kažko nepasidalijantys piliečiai. Ir niekas nemato, kad kenčia svarbiausias asmuo - vaikas.
- Kaip vertinate faktą, kad D.Kedžio kūno radimo vieta išsamiai apžiūrėta tik po keturių dienų?
- Žinoma, tai dar vienas abejingumo atvejis, kuris, beje, buvo sudaręs net prielaidas užkasti šį žmogų kaip neatpažintą.
Penkerius metus dirbęs prokuratūroje prisimenu, kad visada, kai tik būdavo randamas keistomis aplinkybėmis miręs žmogus, į įvykio vietą būtinai vykdavo prokuroras.
- Ar su D.Kedžio mirtimi nebus pamirštas didelis ir sunkus vaikų seksualinio išnaudojimo nusikaltimas, apie kurį šis žmogus kalbėjo garsiai ir viešai?
- Manau, tai tikrai nėra ir nebus pamiršta, nes to neleidžia padaryti jau dabar amžiną atilsį D.Kedys. Jo mirtis uždavė dar daugiau klausimų. Kur šis asmuo buvo pusę metų, kodėl to niekas nematė ir t.t.|
Tiriant tokius nusikaltimus privalu rengti nuolatinius visų ikiteisminio tyrimo pareigūnų susiėjimus, kuriems vadovautų generalinis prokuroras. Dabar šis aukštas pareigūnas iš esmės net iš savo apylinkės policijos vadovo negali pareikalauti visos surinktos medžiagos.
Verslas ima teisėsaugą
- Netiriami nusikaltimai - ne vien D.Kedžio istorija. Kodėl jau dvejus metus kalbama apie galimą valstybės lėšų grobstymą Nacionaliniame operos ir baleto teatre, tačiau jo vadovui Gintautui Kėvišui iki šiol nepateikti įtarimai, direktorius sėkmingai ginasi užsisakydamas auditus už teatro rėmėjų, remontavusių tą pačią sceną, pinigus?
- Dar prieš tapdamas politiku domėjausi tokiais reikalais ir supratau, kad egzistuoja nenorinčios skaidriai dirbti verslo struktūros, jau užvaldžiusios ir nemažą dalį Lietuvos teisėsaugos sistemos.
Kai kas tai vadina galvų kapojimu, su kuo nesutinku, bet manau, kad pokyčiai ir pareigūnų rotacija yra būtini. Išties šalies teisėsauga labai užsisėdėjo, apėjo liūnu, dumblu, kurį, beje, užleido ir tam tikros verslo struktūros.
Jos suinteresuotos, kad kai kurie procesai nevyktų, kad Valstybės saugumo departamentas dirbtų neefektyviai, policijos tyrėjai būtų prastai parengti. Juk net apylinkės inspektorius buvo paverstas tyrėju! Gerai, kad bent dabartinis policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas šią nesąmonę panaikino.
Teisėsaugos dumblo neįmanoma išvalyti per savaitę, o ir pasipriešinimas yra labai didelis. Vos tik prasideda koks rimtesnis tyrimas, iškart pasipila raštai, visur ima vaikščioti verslininkų advokatai, lobistai.
Julius GIRDVAINIS
