„Negalime balsuoti už tokį žodžio laisvę ir pagrindines Konstitucijos teises ribojantį projektą. Mes pritariame nepaprastosios padėties pratęsimui, tačiau negalime pritarti toms naujoms nuostatoms, kurios tikrai yra perteklinės“, – ketvirtadienį BNS sakė Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis siūlomas nepaprastosios padėties sąlygas prilygino policinės valstybės nuostatoms.
„Norima uždrausti fotografuoti karinės kolonos judėjimą ir įsidėti į feisbuką, pasidžiaugti, tokiu atveju žmogus iš karto tampa įstatymo pažeidėju ir pasiunčiama žinia, kad praktiškai Lietuvoje tiek pilna šnipų, kad policija ir kitos tarnybos turėtų galimybę kiekvieną žmogų paimti, išimti jo mobilius įrenginius, vaizdo registratorius ir tokiu būdu apkaltinti, kad jis filmuoja, fotografuoja energetinius ar karinius objektus“, – sakė S. Skvernelis.
Pasak jo, kadangi Seimo nutarimo projekto dėl nepaprastosios padėties taisyti negalima, keturios opozicinės frakcijos – „valstiečių“, demokratų, „darbiečių“ ir Lietuvos regionų – sutarė balsuoti prieš jį.
Jos Seime turi 55 balsus iš 141.
Tokios pozicijos nepalaikė tik opoziciniai socialdemokratai.
Vyriausybė siūlo, kad tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, Lietuvoje iki balandžio 20-osios vidurnakčio būtų pratęsta nepaprastoji padėtis šalyje.
Tuo laikotarpiu norima ne tik sustiprinti valstybės sienų ir strateginių objektų apsaugą, bet ir uždrausti visų Rusijos bei Baltarusijos kontroliuojamų programų transliacijas, taip pat numatyta galimybė riboti lietuviškų žiniasklaidos priemonių veiklą.
Anot projekto, nepaprastosios padėties metu būtų uždrausta organizuoti ir rinktis į susirinkimus, „kurių tikslas – bet kokia forma ar apimtimi palaikyti Rusijos Federacijos ir (ar) Baltarusijos Respublikos veiksmus, dėl kurių įvesta nepaprastoji padėtis“.
Be to, numatyta neleisti fotografuoti, filmuoti, kitaip fiksuoti, rinkti informaciją apie energetikos ūkio sektoriui priskiriamas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones, įrenginius ir turtą, Lietuvos ir sąjungininkų karinės technikos judėjimą.
Ir R. Tamašunienės, ir S. Skvernelio teigimu, tokie ribojimai yra pertekliniai.
Anot jų, dabartinis teisinis reguliavimas leidžia gana efektyviai kovoti ir su šnipinėjimu, ir su propaganda.
„Šiandien teisinis reguliavimas yra toks, kad tiems, kas užsiima šnipinėjimu arba kitokiu būdu neteisėtai renka informaciją, nesant šnipinėjimo požymių, taikoma gana griežta baudžiamoji atsakomybė, ir, ką rodo praktika, ją tarnybos gana sėkmingai taiko“, – sakė S. Skvernelis.
„Dabar tikrai yra visi instrumentai pareigūnams ir mūsų specialiosioms tarnyboms ar propagandos, ar kurstymo mastą reguliuoti, ir tuos žmones išeliminuoti, turime net ne vieną ikiteisminį tyrimą. Tereikia sustiprinti tos srities pareigūnų darbą“, – BNS teigė R. Tamašunienė.
Pasak jos, nėra duomenų, kad pastaruoju metu būtų kilę naujų rizikų ir grėsmių, kad reikėtų griežtinti nepaprastosios padėties režimo sąlygas.
„Neturime informacijos, kad dabar tos grėsmės tapo kitokios. Jeigu tokia informacija būtų, jeigu būtų pateikti argumentai, kodėl jų reikia, tuomet mes kitaip ir reaguotume. Bet šiuo metu nematome tokio poreikio“, – tvirtino Regionų frakcijos seniūnė.
Pirmą kartą nepaprastoji padėtis Lietuvoje dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą paskelbta vasario pabaigoje. Ji baigs galioti kovo 10-osios vidurnaktį.
