Seimas dirba naktimis – skuba patvirtinti biudžetą, pakeisti šimtus reikalingų įstatymų. Valdantieji kaltina opoziciją trukdymu. Kaip viskas atrodo opozicijos akimis – apie tai „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas kalbėjosi su Darbo partijos atstovu Kęstučiu Daukšiu.
- Šiuo metu Seimas dirba net naktimis. Aišku, kad labai norima surinkti biudžetą, tačiau kada galima tikėtis ir kito rezultato – ūkio atsigavimo ir kas daroma tam, kad tai įvyktų?
- Tai ir yra bėda, kad apie ūkį visuose Vyriausybės planuose visiškai nekalbama ir turbūt negalvojama. Jis nukreiptas tik tam, kad valstybė stabilizuotų savo finansus ir susitvarkytų su mokėjimais. Tik neaišku, ar jis duos tą rezultatą, kurio tikimasi. Susidaro vaizdas, kad planą kūrė žmonės, kurie yra išsigandę, kad gavo valdžią, ir nežino, ką su ja veikti.
- Bet ar nėra tiesa, kad padėtis su valstybės finansais labai bloga? Manote, kad yra kitaip? Konservatorių teigimu, jie net nežinoję, kokia baisi yra tikroji padėtis.
- O ko jie tada ėjo į valdžią? Jei taip bijai, tai nereikia pačiam lįsti ir kitų gąsdinti. Jau kažkas teisingai pasakė, kad į Lietuvą atėjo trys sunkmečiai. Viena bėda – bankų krizė. Tai procesas, vykstantis visame pasaulyje – bankų nemokumas, o iš dalies tiesiog nenoras duoti pinigų verslui. Antras sunkumas yra pats konservatorių atėjimas į valdžią ir jų nuolatinis gąsdinimas – kaip viskas blogai.
Šita isterija veikia žmonių lūkesčius. Jie pradės mažiau pirkti, veržti diržus, nepriims tam tikrų ekonominių sprendimų. Tai dar labiau stabdys ekonomiką. Andrius Kubilius, kaip fizikas, nesupranta svarbaus skirtumo. Fizikoje greičio ir masės santykis lemia jėgą. Ekonomikoje ir vienas žodis gali virsti labai svarbia jėga. Tai, be kita ko, ir psichologinis mokslas.
Tad trečia problema, kad viso to verslo stabdymo padarinius reiks kažkam išsrėbti. Gaudamas dvigubą smūgį – iš bankų ir iš valdžios – verslas turės ieškoti būdų, kaip atsilaikyti.
- Bet valdančiųjų pozicija tokia: jei dabar nepadidiname mokesčių ir nestabilizuojame biudžeto – valstybė bankrutuos.
- Dėl ko ji bankrutuos? Dėl to, kad nepadidins mokesčių?
- Taip. Nes negalės vykdyti įsipareigojimų – pervesti atlyginimų ir vykdyti kitų mokėjimų.
- Atleiskite, bet 600 mln. litų naujame biudžete yra skiriama tik naujam ministerijų turtui įsigyti.
- Bet finansų ministras Algirdas Šemeta aiškina tai naujų informacinių technologijų diegimu.
- Kas čia per nesąmonės pasakojamos? Už tokią sumą pusė Lietuvos būtų padaryta pirmaujanti pasaulyje informacinių technologijų srityje. Niekai.
Antras dalykas – Vyriausybė trimis procentais sumažina darbo apmokestinimą ir tikisi, kad tokiu būdu praras 750 mln. litų. 1 proc. pakeliant pridėtinės vertėms mokestį (PVM), siekiama sutaupyti 500 mln. litų. 250 mln. kažkur jau ima plaukioti. Dar jie mažina PVM lengvatas ir tikisi kažkiek sutaupyti. Bet iš kur jie suskaičiuoja tuos 5 mlrd., kuriuos jie esą sutaupo? Nematyti jokių sutaupytų 5 mlrd.
Visa tai tik visiškai supainioja mokesčių sistemą. Nekalbant apie tai, kad per naktį pasišaunama priimti po 56 įstatymus. Su Seimo pirmininko delegacija lankiausi Latvijoje ir paaiškėjo, kad jie palieka daugiau PVM lengvatų negu mes, nors pas juos situacija sudėtingesnė.
- Bet ar ne todėl Lietuvoje imamasi tų drastiškų priemonių dabar? Gal norima nenusiristi iki latviškos situacijos?
- Bėda ta, kad, išskyrus A. Šemetą, Vyriausybėje nėra ekonomistų. Kad ir kiek stengiausi išklausinėti A. Kubiliaus – kas jo patarėjai – supratau tik tiek, kad patarėjai iš bankų. O mes žinome, kokią krizę pasaulyje sukėlė būtent bankininkai, vadovaudamiesi tais patarimais. Tikrai panašu, kad visomis tomis priemonėmis stengiamasi išsaugoti kažkuriuos problemų turinčius bankus.
Koalicija marga – ten dar yra liberalai, ir niekas nesigilina į tai, kaip gyvena verslas. Kažkur kažką. Palengvina, kitur apsunkina, kelia sumaištį. Popieriuje gal ir sutaupys kokį milijardą, bet kas iš to. Vien 80 000 kasos aparatų perprogramavimas ir 10 000 buhalterinių programų keitimas atsieis verslui arti 100 000 000 litų.
Jie ten dar rašo, kad skatins kapitalo atėjimą į Lietuvą? Padidindami pelno mokestį ir dividendus iškart 5 proc.?
- Tai kokias išeitis matote Jūs? Gal kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) – valdžia turėtų daugiau išleisti ir remti atskiras ekonomikos šakas?
- Ne. Reikia pripažinti, kad mes, skirtingai nei JAV, neturime normalaus centrinio banko ir negalime spausdinti pinigų, kiek mums reikia. Mūsų valiuta susieta su euru ir atsieti ją būtų neprotinga. Matant dabartinius valdžios gebėjimus ir žinant, kad 70 proc. žmonių paskolas yra paėmę eurais, negalima taip elgtis. Didelis lito nuvertėjimas turėtų katastrofiškų padarinių.
Aš matau kitą išeitį. Kodėl valstybei nepasakyti: mieli gyventojai ir visi pinigų gavėjai, mes nemažiname šiandien atlyginimų, bet kviečiame visus būti solidarius. Tegul žmonės po 5 proc. nuo savo atlyginimų paima Vyriausybės paskolų lakštais ir paskolina tuos pinigus valstybei 5 metams su mažiausiomis palūkanomis.Tas, kas uždirba 10 000, parems valstybę 500 litų, o tas, kurio pajamos – 1 000 litų – paskolins jai 50 Lt. Taip valstybė gautų realių pinigų savo programoms vykdyti ir nereikėtų kelti maišalynės mokesčių sistemoje.
- Pradžioje buvo kalba, kad mokesčiai kaip tik bus suvienodinti iki vieno dydžio. Esą visi tarifai būsią arba 20, arba 19 proc. Tai esą būtų labai patogu ir aišku verslui.
- Žmonėms, kurie nėra specialistai ir supranta šioje srityje ne viską – geriausias būdas yra pasakyti ką nors labai gražaus. Slovakija tą 19-19-19 sistemą kruopščiai apgalvojo ir įgyvendino, kaip viešųjų ryšių akciją, kuri pasiteisino pritraukiant užsienio kapitalą. Tai buvo tik reklama, o ne kažkoks ekonominis skaičiavimas.
Mokesčiai turi dvi funkcijas – surinkti pinigus ir paskatinti vienus ar kitus procesus ekonomikoje. Mūsų Vyriausybė elgiasi komunistiškai ir aiškina, kad nėra jokios problemos dėl to, jog per naktį radikaliai pasikeis sistema. Tai žlugdo verslo pasitikėjimą valstybe ir stabdo ekonomiką.
Daugelis reformų yra tikrai reikalingos, bet laikas pasirenkamas netinkamas. Kai iš pasaulio ekonomikos ateina krizė, gyventojams Vyriausybė suduoda papildomą smūgį. Kas bus su pensininkais, kai jų perkamiems vaistams išaugs PVM? Tegul ir po pusmečio.
Aš tikrai manau, kad žurnalistams ir kitiems autoriams reikalingos socialinės garantijos ir juos reikia įtraukti į „Sodros“ sistemą, bet ar tinkamas yra laikas? Kai vienu metu leidinio savininkui reiks mokėti papildomus mokesčius už darbą ir dar prarasti PVM lengvatas. „Lietuvos rytas“ turbūt išgyvens – bet kas ištiktų regioninę spaudą?
- Grįžkime prie naktinio parlamento darbo. Valdantieji teigia, kad tai opozicija priverčia šitaip dirbti, nes tyčia gaišina ir prie visko kabinėjasi.
- Vagys, kurie plėšia bankomatą, irgi gali kaltinti savininkus ir policiją, kuri greit atvažiuoja, arba grotas, kurios gaišina laiką, kai plėšti reikia greitai. Kartoju – 56 įstatymai, paveiksiantys visą ekonomiką, priiminėjami per vieną naktį. Konservatorių frakcijos nariai patys nesupranta, už ką balsuoja. Balsuoja, nes liepė partija. Kaip opozicijos atstovai padirbėsime ir naktimis, kad būtų pristabdytos numatomos nesąmonės ir sutvarkyti patys didžiausi nesusipratimai.
Biudžetą buvo galima pasitvirtinti ir dar vieną mėnesį pagyventi pagal seną sistemą. Per tą laiką normaliai apsvarstyti susijusius įstatymus ir duoti verslui daugiau laiko susigaudyti. Nesuvokiu – kodėl negalima buvo taip pasielgti.
O ypač mane žavi Finansų ministerija. Kai dar Gedimino Kirkilo Vyriausybė ruošė biudžetą, prognozės buvo vienos, kai grąžinom svarstyt, o A. Kubilius buvo jau paskirtas, bet dar ne valdžioj, – kitos. Atėjus A. Kubiliui – jau trečios. Trys variantai per vieną mėnesį ir paskutinis – pats blogiausias. Kas atsitiko? Ką ten – kvaileliai dirba? Ne. Tai vadinasi – arba krizę pagilino pačios A. Kubiliaus kalbos, arba kažkas meluoja, arba vykdomas politinis užsakymas. O tos kalbos, kad konservatoriai nežinojo padėties, – juokingos. A. Šemeta buvo Statistikos departamento direktorius – labai informuotas valstybėje žmogus.
- Prisiminkime G. Kirkilo Vyriausybę, kuri norėjo į rinkimus ateiti sudarydama vaizdą, kad jokia krizė išvis negresia, – koks jos vaidmuo ir atsakomybė už šią situaciją?
- Taip. Daugelį dalykų buvo galima daryti prieš metus ar prieš dvejus. G. Kirkilas ir socdemai tikrai elgėsi taip, kaip sakote. Bet juk konservatoriai juos patys ir rėmė.
- Madinga prognozuoti naujų vyriausybių gyvavimo laiką. Ką manote apie Permainų koalicijos Vyriausybę? Kiek jai duodate?
- Manau, laikysis iki rudens.
