„Tai yra rimtas sutrikdymas iš visų komunikacijų saugumo, tai eskalacija visai kitoje erdvėje. (...) Yra komunikacijos ant dugno gulinčios ir kitos, tai elektra, internetas, duomenys – be galo svarbu, finansų rinkų gali būti visiškas sutrikdymas nutraukus tam tikras komunikacijas“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Budrys.
Anot jo, šiuo metu dar anksti konstatuoti, kas tiksliai įvyko, tačiau yra ženklų, jog tai „valstybinio veikėjo“ įvykdyta diversija.
„Šiuo metu slypi neatsakyti klausimai, ties tuo dirbama, sąlygos atlikti nuoseklų tyrimą, kol veržėsi dujos, buvo netinkamos, šiuo metu, ką ir žvalgybos bendruomenė sako, tai didelė tikimybė, kad tai įvykdė valstybinis veikėjas, tokį pajėgumą galintis turėti, labai tikėtina diversinė ataka“, – sakė K. Budrys.
Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus LRT radijui sakė, jog po sprogimų „Nord Stream“ atkreiptas dėmesys į operatyvesnį keitimąsi žvalgybine informacija tiek Lietuvoje, tiek su užsienio partneriais.
„Iš karto po įvykių „Nord Stream“ mums svarbus dalykas yra būtent pirmiausia žvalgybinės informacijos vertinimas ir surinkimas, tai yra, bendradarbiavimas tarp žvalgybos bendruomenių, įvertinant rizikas ir grėsmes, kurios gali kilti tiek valstybės viduje, tiek esant teritorinėje jūroje ar apskritai jūroje, kur yra mūsų elektros kabelis su Švedija, ir panašiai“, – sakė Ž. Tomkus.
Pasak jo, dėl to buvo imtasi „papildomų priemonių dėl žvalgybinės informacijos rinkimo“. Be to, viceministro teigimu, buvo imtasi priemonių siekiant „užmegzti kontaktą su sąjungininkais ir partneriais, kad ta informacija būtų teikiama reguliariau ir išsamesnė“.
Kariuomenės budrumo lygis, Ž. Tomkaus teigimu, būtų pakeltas atsižvelgiant į žvalgybinę informaciją, tačiau šiuo metu tam pagrindo nėra.
Praėjusią savaitę seismologams pranešus apie sprogimus prie „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių, o Europos vadovai pareiškė, kad labiausiai tikėtina nuotėkių šiuose Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Europą nutiestuose dujotiekiuose priežastis yra sabotažas.
Ukraina pareiškė, kad nuotėkius tikriausiai nulėmė Maskvos teroristinė ataka ir kad tai buvo Rusijos „agresijos prieš Europos Sąjungą aktas“.
Kremlius išreiškė susirūpinimą dėl šių įvykių. Žurnalistų paklaustas, ar tai galėjo būti sabotažo aktas, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė, kad šiuo metu „neįmanoma atmesti jokių variantų“.
Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba pirmadienį pranešė nebematanti jokių nuotėkių iš dujotiekio „Nord Stream 1“ ženklų, bet mažesnis nuotėkis iš dujotiekio „Nord Stream 2“ tebėra matomas.
Dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ yra atsidūrę pastarųjų mėnesių geopolitinės įtampos epicentre. Rusija, kuriai Vakarai dėl invazijos į Ukrainą paskelbė sankcijas, reaguodama nutraukė gamtinių dujų tiekimą Europai.
„Nord Stream 1“ ir „Nord Stream2“ priklauso konsorciumui, didžiąja dalimi valdomam Rusijos dujų milžinės „Gazprom“.
