Šarūnas Keserauskas įspėja, kad ne visi statistiniai duomenys gali parodyti dėl krizės įvykusį rinkos galios pasikeitimą.
„Tyrimo dėl kažkokių pažeidimų (dėl mažmeninės prekybos rinkos persiskirstymo – BNS) nesame pradėję, nebuvo kitų aplinkybių, kurioms esant būtų reikėję vertinti konkrečių subjektų rinkos galią“, – pirmadienį Seimo Darbo frakcijoje sakė Š. Keserauskas.
Pasak „darbiečio“ Vytauto Gapšio, 2020 metų ketvirtojo ketvirčio pardavimų duomenys yra neblogi – palyginti su 2019 metais, jie augo daugelyje apskričių.
„Tada lyginau savivaldybes. Net ir sausį ten kilo pardavimai. Bet ar didieji prekybininkai perėmė iš mažesniųjų bent kiek rinkos dalies? Ar konkurencijos sąlygos ir galimybės pasikeitė dėl nevienodo prekybos režimo?“ – klausė jis.
Š. Keserausko teigimu, Konkurencijos taryba galėtų stebėti pokyčius, tačiau jis abejoja tokio stebėjimo nauda ir efektyvumu.
„Ar mes esame geriausia institucija tą atlikti. Jeigu kalbame, kad reikėtų stebėti apyvartų pasikeitimą metų eigoje, pavyzdžiui, kaip kietėsi pajamos didžiųjų ir mažųjų, tai ta informacija jau yra ir lengvai pasiekiama tų, kas ją gali gauti – Mokesčių inspekcija ar Statistikos departamentas. Ją galima pateikti be jokios analizės ir matyti, kaip kas keitėsi. Abejoju, ar Konkurencijos taryba galėtų ką pridėti, nes jeigu kažkieno apyvartos augo, tas ir matysis, o kieno mažėjo, irgi matysis“, – svarstė jis.
Konkurencijos tarybos vadovo teigimu, tokie duomenys neparodys rinkos galios pasikeitimo.
„Statistiniai duomenys nebūtinai parodys labai gerai arba parodys iš viso rinkos galios pasikeitimus Statistinė analizė nėra tas pats, kas ekonominės galios vertinimas, kurį atliekame tyrimų metu“, – tvirtino Š. Keserauskas.
Sausio pabaigoje BNS jis sakė, kad įmonių veiklos apribojimai turi būti proporcingi ir nesuteikti nepagrįstų privilegijų vieniems verslo atstovams, diskriminuodami kitus. Pasak jo, Konkurencijos įstatymas nesuteikia tarybai kompetencijos vertinti Vyriausybės sprendimų dėl karantino sąlygų teisėtumo, tai nagrinėja Konstitucinis Teismas.
