Nors Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui tenka pavarstyti Seimo duris, valdantieji raikydami ateinančių metų biudžeto pyragą nustekentam departamentui nežada pagerinti gyvenimo ir darbo – finansavimą didina tik 5 procentais iki beveik 53 milijonų, o ateinančius dvejus metus lėšas žada net nukarpyti iki beveik 48 milijonų.
„Tai, kad kitiems metams numatoma keliais milijonais padidinti, o po to vėl sumažinti, man tai yra tiesiog nesuvokiama. Jeigu tie, kurie tai daro, kažkada ateityje pradės kalbėti apie nacionalinio saugumo svarbą, aš būtinai jiems užlipsiu ant kojos. Ir dar skaudžiai“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
Prezidentas sakė, kad jį nemaloniai nustebino požiūris į VSD ir užsiminė, kad toks požiūris ne šiaip sau.
„Nežinau, ar čia yra kažkokių asmeniškumų, aš manau, kad jų neturėtų būti. Kada kalbame apie itin svarbią mūsų saugumo instituciją, kuri turi užkardyti vis labiau intensyvėjančias Rusijos atakas, tiek kinetines, tiek nekonvencines”, – sakė G. Nausėda.
NSGK bėdos nemato
Valdančiųjų atstovai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) didelės dramos dėl menko VSD finansavimo nemato.
„Visos institucijos nuolat sako, kad trūksta pinigų. Pasakykite, iš ko reikia nuimti, kad jiems duotume“, – teigė NSGK pirmininkas Arvydas Pocius.
„Jie nespėja patikrinti tų migrantų, kas tokie ateina pas mus, tai tikrai mes negalim taip paprastai žiūrėti plika akim ir pagūžčioti pečiais, kad nėra pinigų, nežinom ir nenorim nieko daryt“, – sakė Seimo narė Rasa Budbergytė.
Anušauskas nemano, kodėl reikėtų duoti Valstybės saugumu besirūpinantiems pareigūnams daugiau pinigų, nors departamento direktorius Darius Jauniškis ne kartą viešai pasisakė, kad jau dabar trūksta pinigų tinkamai atlikti savo darbą.
„Turim migrantų invaziją į Lietuvą iš Baltarusijos pusės, Valstybės saugumo departamento vadovas netgi kelis kartus viešai išėjo, pasakė, kad mes turim didelę problemą ir su tais pajėgumais arba su tuo finansavimu, kuris dabar skirtas Valstybės saugumo departamentui, mes tik apie 2 procentus galim patikrinti“, – komentavo Seimo narys Dainius Gaižauskas.
„Kai žvalgybos vadovas pasako viešai, kad jie negali netgi pateikti pakankamos kokybiškos informacijos valstybės vadovams dėl to, kad jiems trūksta resursų, yra labai rimtas signalas, mano akimis žiūrint, tai yra pažeminimas ne tik iš vyriausybės pusės žvalgybos vadui pasakyti, kad čia yra jo derybinė taktika prieš biudžeto svarstymą“, – sakė Seimo narė Dovilė Šakalienė.
Mano, kad valdantieji keršija dėl pranešėjo istorijos
Kai kurie politikai pritarė prezidento pasvarstymui, kad valdantieji lėšas VSD mažina ne šiaip sau, o kerštauja už nepaklusnumą ir laikyseną pranešėjo komisijos istorijoje. Valdančiųjų konservatorių atstovai purtosi įtarimų kerštu.
„Politikai, o prezidentas, be abejo, irgi politikas, turi visada savų užuominų ir panašiai, bet aš siūlau šitos temos nesuvulgarinti iki keršto ar dar ko nors. Iš tikrųjų kiekvienas iš mūsų sergam už valstybės interesą“, – atsikirto NSGK narys Arvydas Anušauskas.
Pats VSD nelinkęs viešumu pakovoti dėl didesnių pinigų, atsiuntė savo poziciją raštu:
„Biudžeto projekte siūlomas VSD finansavimas neatitinka Lietuvos nacionalinio saugumo situacijos ir neužtikrina kritiškai svarbių žvalgybos pajėgumų palaikymo ir vystymo – tam būtinas nuoseklus ir prognozuojamas finansavimas. Tokia situacija neatitinka kintančios nacionalinio saugumo aplinkos Rusijai tęsiant karinę agresiją Ukrainoje ir vykdant nekonvencines operacijas Europoje, įskaitant prieš Lietuvą.“
NSGK dar peržiūrės VSD finansavimo projektą ir, kaip sako, mėgins jį keisti.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
