Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) dalinasi planuojamų didžiųjų šalies kelių remontų sąrašu. Jame – valstybinės reikšmės „Via Baltica“, A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir kitų kelių remontai.
Kaip LAKD rašo tv3.lt atsiųstame laiške, didžiausia dalis remontų bus 2020 metais nebaigti darbai. Svarbu pabrėžti, kad kol kas nėra patvirtinto kelių priežiūros ir plėtros programos biudžeto, tad sąrašas gali kiek keistis. Apie eismo ribojimus bus pranešama internetiniame tinklalapyje eismoinfo.lt.
Via Baltica
Kone didžiausi kelių remontų darbai bus tęsiami „Via Baltica“ kelyje. Dar 2020 m. pradėtas 40 km ilgio ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos projektavimas bus tęsiamas ir 2021. Projektuojamas bus A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai kelio ruožas nuo 56,83 iki 97,06 km.
2019 m. pabaigoje Vyriausybei patvirtinus šio ruožo rekonstravimo planą, buvo pradėtos žemės paėmimo procedūros. Planuojama, kad baigus žemės paėmimo procedūras ir projektavimą, rangos darbai šiame ruože bus pradėti 2022 m. ir baigti iki 2025-ųjų pabaigos.
Rekonstrukcija siekiama užtikrinti eismo saugumą ir patogumą. Šioje atkarpoje bus įrengtos keturios eismo juostos, kuriose bus leidžiamas 130 km/val. greitis. Taip pat bus įrengti ir jungiamieji keliai, skiriamoji juosta, skirtingų lygių sankryžos.
Išankstiniais skaičiavimais, šis projektas kainuos apie 300 mln. eurų.
A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda
Ne ką mažesni darbai planuojami atlikti ir kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. 2021-ųjų vasarą planuojama baigti naujo tilto per Nerį statybą. Dar turėtų būti pastatytas viadukas per Jonavos gatvę, taip pat bus pradėti rekonstruoti, remontuoti vienas po kito esantys du A. Meškinio (Kleboniškio) tiltai. Tiltų remontus planuojama baigti 2023–2024 m.
2021 metais taip pat bus tvarkoma vadinamoji Giraitės sankryža (A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 102,90 iki 107,00 km rekonstravimas). LAKD tai vertina kaip vieną pavojingiausių sankryžų valstybinės reikšmės kelių tinkle. LAKD sako, kad įgyvendinus projektą, šiame ruože pagerės eismo sauga ir sumažės eismo įvykių rizika.
„Rekonstravus minėtą ruožą, bus panaikinta vieno lygio sankryža, eliminuojant priešpriešinių susidūrimų tikimybę, nutiesti jungiamieji keliai ir įrengtos kitos inžinerinės priemonės, užtikrinančios eismo saugą ir tinkamą eismo organizavimą. Rūpinantis pėsčiųjų saugumu, bus įrengtas pėsčiųjų viadukas prie Giraitės kaimo“, – rašoma LAKD laiške tv3.lt.
A1 kelyje nuo 10 iki 95 km ruože taip pat ir toliau bus vykdomi rekonstravimo darbai. Atskiruose ruožuose darbai jau yra baigti, tačiau visas projektas turėtų būti baigtas kitais metais. Šio projekto tikslas taip pat yra užtikrinti saugias ir patogias eismo sąlygas, atitinkančias transporto srauto dydį, kelio reikšmę ir tarptautinius standartus.
Įgyvendinant šį projektą, kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo Vilniaus iki Kauno bus keičiami metaliniai apsauginiai atitvarai skiriamojoje juostoje, dalyje kelio ruožų bus įrengiamos tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų. Taip pat rekonstruojamos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, įrengiami pėsčiųjų takai bei perėjos skirtingame lygyje. Bus rengiamos ir greičio kontrolės sistemos, rengiamas apšvietimas bei daromi kiti darbai.
Kaip sako LAKD, darbų tikslas yra užtikrinti, kad tokio intensyvumo kelyje būtų saugu.
„Tik užtikrinus reikiamus saugos ir techninius reikalavimus ir kai kelias atitiks automagistralei taikomus reikalavimus, juo bus galima važiuoti 130 km/h greičiu vasarą ir 110 km/h greičiu žiemą“, – komentuoja LAKD.
Kelyje A1 bus įrengta daugiau greičio kontrolės
Iki 2021 m. rugsėjo kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo Vilniaus iki Kauno bus įrengtos 49 naujos greičio valdymo ir įspėjimo sistemos. Tai kelio rekonstravimo pagal automagistralėms keliamus reikalavimus dalis.
„Greičio valdymo ir įspėjimo sistemas sudaro elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai (KIŽ), orų sąlygų jutikliai, fiksuojantys kelio dangos būklę, temperatūrą, vėjo stiprumą ir kitus parametrus, bei transporto srautų analizavimo įrenginiai, skaičiuojantys eismo srautus konkrečiose kelio vietose“, – pasakoja LAKD.
KIŽ yra vieni iš pagrindinių minėtos sistemos įrenginių, kurie veikia kaip vaizdo ekranai. Juose bus matomi greičio ribojimo ir įspėjamieji kelio ženklai, taip pat eismo dalyviai gaus informaciją apie pasikeitusias orų sąlygas. Sistemos, gavusios duomenis iš šių įrenginių, „priims sprendimą“ dėl greičio ribojimų ir eismo dalyviai bus operatyviai informuojami KIŽ pagalba.
KIŽ taip pat įspės vairuotojus apie vykdomus darbus, eismo įvykius ir kitas kliūtis kelyje.
Tvarkys Paparčių viaduką
Kaip sako LAKD, 2021 m. taip pat planuojama tvarkyti Paparčių viaduką (A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda) Vievyje virš A1 kelio. Taip pat būtų rekonstruojama skirtingų lygių sankryža ir jungiamieji keliai, bus įrengta papildoma infrastruktūra pėstiesiems ir dviratininkams, triukšmą mažinančios užtvaros.
„Šiuo metu šioje vietoje yra 3 nesaugios keturšalės sankryžos, eismo organizavimas painus, nėra infrastruktūros pėsčiųjų ir dviračių takų. Viadukas yra blogos būklės. Šiuos darbus planuojama pradėti 2021 m.“ – sako LAKD.
Asfaltuos žvyrkelius
2021 m. taip pat bus tęsiama valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programa. Visą sąrašą kelių, kuriuos ruošiamasi asfaltuoti, galima rasti čia. Pilka spalva pažymėti žvyrkeliai iki 2022 m. turėtų būti išasfaltuoti.
„Kelių direkcijai priklausantys valstybinės reikšmės keliai asfaltavimui atrenkami pagal žvyrkelių ruožų atrankos metodikas ir nustatytus atrankos kriterijus, t. y. ar yra viešasis transportas ar ne, ar bus sugeneruotas papildomas eismas, ar yra lankytinos vietos, koks vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, maršruto užbaigtumą, savivaldybės prioritetus ir t.t.,“ – sako LAKD.
Žvyrkelių asfaltavimas bus vykdomas atsižvelgiant į skirtų lėšų kiekį ir žvyrkelių asfaltavimo sąrašą.
Tiltai ir eismo saugumas
2021 m. planuojama didesnį dėmesį nei iki šiol skirti saugaus eismo infrastruktūros (žiedinės sankryžos, modernios pėsčiųjų perėjos, pėsčiųjų ir dviračių takai ir pan.) įrengimui ir tiltų remontams, rekonstravimo darbams.
„VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija ir toliau kiekvienais metais vykdys visų tiltų, viadukų apžiūras, kad būtų priimti savalaikiai sprendimai dėl besikeičiančios statinių būklės ir taip nuosekliai mažinant blogos būklės statinių skaičių. Tiek saugaus eismo infrastruktūros įrengimui, tiek tiltų remontams ir rekonstravimui 2021 m. planuojama skirti ne mažiau nei po 20 mln. eurų“, – sako LAKD.
Bendradarbiaus su savivaldybėmis
LAKD 2021 m. planuoja ir toliau tęsti bendradarbiavimą su savivaldybėmis ir kviesti jas įgyvendinti daugiau bendrų projektų.
„Kadangi įprastai darbai atliekami pagal patvirtintas prioritetines eiles, kurios viešai yra paskelbtos, bendradarbiaujant su savivaldybėmis atsiranda galimybė įvairius darbus, pvz. įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, apšvietimus, kelių kapitalinio ir paprastojo remonto darbus ir kt. pradėti anksčiau, jeigu savivaldybės prisideda ir savo biudžeto lėšomis“, – komentuoja LAKD.
2020 m. gruodžio mėn. duomenimis, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija ir šalies savivaldybės yra pasirašiusios daugiau kaip 150 bendradarbiavimo sutarčių.
